Sentimentalios padėkos metų pabaigai ir Mažųjų valdų gimtadieniui pažymėti

Mieli skaitytojai, nesupykite, kad kuriam laikui buvau apleidusį tinklaraštį. Buvo polėkio ir naujienų rašyti apie pasakų sekimą vaikams, apie grūdinimo prasmę, apie tai, kada gimsta talentai ir apie kitus svarbius dalykus, bet juk rugsėjo mėnesį startavo Mažųjų valdų darželis, o jam reikėjo nemažai pastangų, kol karuselė ėmė suktis sklandžiai. Tada atėjo laikas festivaliui, kuriuo atšventėme antrąjį Mažųjų valdų gimtadienį. Diena prabėgo jaukiai, šiltai. Zujant šventėje pagalvojau, kad tokios nuotaikos akademijai ir norėjau – kasdienė šventė, šiluma, spalvos ir jūra vaikiško šurmulio.Mažųjų Valdų gimtadienis Ankstyvojo intelektualinio ugdymo festivalis

Darbas man patinka todėl, kad jame galiu būti bet kuo: mokytoja, aktore, dainininke, švenčių organizatore, šokėja, psichologe, vadybininke, rašytoja, lektore. O svarbiausia, svarbiausia – kasdien būti mokine. Mokytis iš kolegų, mokytis iš vaikų ir svarbiausia – savo sūnaus, mokytis iš mylimojo, mokytis iš garsių mokytojų, knygų, patenkintų ir niurzgančių lankytojų, kasdienių situacijų. Ir kasdien konkuruoti, bet tik su savimi pačia.

Mūsų laikmetis man patinka todėl, kad jame žinios yra prieinamos visiems. Kai gimė Dovydas, bene nieko neišmaniau apie vaikus ir jų ugdymą. Tačiau pasitelkusi sociologės analitikės instinktą per gana trumpą laiką sukaupiau žinių tiek, kad žengčiau drąsius žingsnius ir imčiau žiniomis dalintis su kitais. Kuo daugiau sužinai, tuo geriau suvoki, kaip mažai žinai ir tuo alkaniau mokaisi toliau. Bet svarbiausia, spėju, kad stengiuosi dalintis įkvėpimu keisti gyvenimą šių žinių ir patyrimų pagalba.

Kai kurie bičiuliai mane spiria eiti apsiginti daktaro laipsnį. Neva viskas tuomet būtų dar geriau. Galbūt. Bet, kad jau esu plačiai pasisakiusi apie prioritetus, suprantu, kad laiko viskam nėra, o mane labiau įkvepia tiesiog mokytis naujų dalykų ir nieko nelaukiant paversti tuos dalykus veiksmais (kartais vos įpusėjus knygą). Mane įkvepia laikas, kurio pakanka vaikui, mylimajam, kūrybiniams sumanymams, tiesiog laiko įsiklausyti į savo kvėpavimą ir jūros ošimą, laiko pabūti greta, kai vaikas užmiega, ir net laiko mokytis kartu su juo groti pianinu…

MV-121
Pirmas kūrinys abiem rankomis. Dovydas diplomatiškai pastebėjo: “Mama, ne visai teisingai skamba.”

Mokslo imsiuosi, kai turėsiu daugiau laiko, o įdirbis, praktika, tai ką dabar su visa komanda kuriame ir įgyvendiname, jau galės konceptualizuotis į naują ankstyvojo ugdymo teoriją, kuri bus pakankamai stipri sugriauti mitą, neva mažučiams vaikučiams tereikia meilės, o lopšelio tarpsnis (iki 3 m.) visiškai nevertas intelektualaus dėmesio.

O juk būtent tuomet gimsta talentas. Maži vaikai yra kažkokia kitokia suaugusiojo forma. Teisingumo, grožio suvokimo ir protingumo prasme daug pranašesnė nei suaugusiųjų. Derėtų nustoti juos mokyti suaugusiųjų maniera. O čia suaugusiųjų kasdien tyko instinktas manyti, kad pasaulis yra toks pat kaip tu ir kad tam mažam genialumo įsikūnijimui reikia “aiškinti”. Jiems nereikia aiškinti, jiems tereikia suorganizuoti progų išsiaiškinti patiems ir tik pasakyti kaip mes tai vadiname.

Šiame įraše noriu padėkoti visiems, kurių dėka mano darbas man taip patinka ir kiekviena diena gali būti šventinė.

Ačiū mažiesiems, kurie valdo, kurių akyse kasdien matau vandenynus išminties, supratimo ir grynosios tiesos. Nepaliausiu kaip liūtė kovoti už jų prigimtinę teisę pažinti.

Ačiū darželio komandai – Jolantai, Simonai, Belen, Borja, Vilmai, Živilei, Jekaterinai už tai, kad priimate iššūkius ir įgyvendinate tai, kas kartais net ir man pačiai atrodo neįgyvendinama. Ačiū Augueko Ingridai ir jos komandai už kokybišką maistą – pagrindą visiems kitiems patyrimams.

Ačiū akademijos mokytojų būriui Julitai, Lolitai, Živilei, Jekaterinai, Rūtai, Belen, Rasai, Clotilde, Beatai, Julijai ir žinoma nepaprastai Džiulijai už tai, kad po Mažųjų valdų stogu šiandien siūlome net keliolika ankstyvojo ugdymo programų. Ir visomis didžiuojamės.

Ačiū Ernestai, Jurgai, Ingai, Marijai, Oliai ir Boleslovui už slaptus darbus, kuriuos jie slaptai daro.

Ačiū išorinėms partnerėms ir kolegėms, 7 intelektų lavinimo programos mokytojoms Rasai (Panevėžys), Joanai (Kaunas ir Jonava) ir Jurgitai (Liuksemburgas). Už tai, kad skatina judėti dar greičiau.

Ačiū Ugnei iš vienos slaptos leidyklos, kuri prispyrė išgryninti koncepciją knygos, kurią (tikiuosi netrukus) rašysiu.

Ačiū atkakliausioms akademijos ir darželio mamytėms, kurios niekada nesnaudžia, prašo, reikalauja ir nori visko vis daugiau ir vis kitaip. Ačiū geranoriškiausioms akademijos ir darželio mamytėms, kurios, ne tik reikalauja, bet ir pastebi, pagiria, padėkoja už tai, ką mes kuriame. Ypatingas ačiū keliems šimtams 7 intelektų lavinimo programos absolventų. You rock!

Ačiū mano artimiausiems, už kantrybę, šilumą, palaikymą ir ypač mano mylimajam, kurio glėbyje galiu būti silpna ir pažeidžiama, tiesiog gležna moterimi. Tai nepaprastai svarbu.

Ačiū mano pagrindiniam mokytojui Dovydui už išminties perlus. Ačiū visiems. Tikiuosi treti metai bus ne mažiau įspūdingi.

“Mama, aš labai geras policininkas, leidžiu kalėjime pabūti visiems po truputį”.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s