Kodėl man nepatinka konkurencija, bet patinka verslumas

Ryt mano vaikui jau 6 metai. Jau 6! O tai reiškia viena, kad jau rudenį jam laikas iškeliauti į priešmokyklinę grupę (Mažųjų valdų darželyje tokia bus tik nuo 2019 m. rudens). Vakar keliavome apžiūrėti Vilniaus humanistinės mokyklos. Dovydas žaibiškai greitai pagriebė kartu atvykusius draugus ir išėjo žaisti lego ir kitų gėrybių.

Žinant, kad šioji mokykla įkvėpimo semiasi iš mano numylėtų Amonašvilių , o tai reiškia, kad koncentruojasi į kiekvieno vaiko kelio atradimą, į jų galimybę realizuoti tris dvasines aistras, į bendrystę. Valgo jie sveiką maistą, dienos metu vaikai pasideda mobiliuosius telefonus, rytą pradeda muzikine mankšta, mokosi anglų ir rusų kalbų panardinimo metodu, greta akademinių dalykų vaikų gyvenimus lydi meditacijos, narsos ir ištvermės pamokos – tai viena iš mokyklų, kurią svarstome. Vienas iš svarbių dalykų yra tai, kad vienintelė skatinama konkurencija yra konkurencija su pačiu savimi. Aš šiandieninis noriu būti geresnis už save vakarykštį. Mokykla net nedalyvauja konkursuose ir olimpiadose, nes prieštarauja idėjai ieškoti pretektų išskirti – šis geresnis už aną. Šis primas, o kitas antras, o gal trečias, o gal išvis diskvalifikuotas.

Ties šiuo steigėjos pareiškimu išsikreipė nemažo tėvų kiekio veidai. Kalbindama juos po pristatymo išgirdau menko pagrįstumo argumentą, esą šiokios tokios konkurencijos būtinai reikia.

NEPAINIOKIME KONKURENCIJOS SU VERSLUMU.

Dovydas su draugais rado mokykloje mėgiamiausius dalykus pasaulyje.

Verslumas yra būtinoji nūdienos kompetencija. Tačiau konkurencija man rodos yra kapitalizmo negalia. Ypač tokia forma, kokia ji klęsti Lietuvoje. Konkurencija yra varžymasis dėl pirmavimo. Ir mūsuose jis suvokiamas labiausiai kaip pirmavimas kito gerovės sąskaita. Prekybos centrai pirmauja eilinių žmonių sąskaita. Brangina, kiša, grūda tai ko reikia ir ko visiškai nereikia. Reklamose nedvejotina būtinybe skamba poreikis pirkti pavyzdžiui, vitaminus, tuo tarpu apie poreikį mažinti girtų vairuotojų kiekius gatvėse kalbama neutraliausiu pasaulyje tonu.

Gamyba pirmauja savartynų ir gamtos resursų sąskaita. Farmacija klęsti vaistais neretai luošinamų kūnų sąskaita. Tuštybės mugė, kuria virto kapitalistinė vartojimo šventė suėdė mūsų vertybes. Vartojimas yra bene vienintelė išlikusi vertybė.

Taigi, konkurencija, kaip pirmavimas man yra nepriimtina ir aš labai palaikau to pirmavimo vengimą mokykloje. Čia kiekvienas vaikas turėtų siekti savo paties maksimos. Žmogiškumo, gerumo, darbštumo, atjautos ir savitarpio pagalbos absoliuto. Gebėjimo matyti save patį, savistabos. Ir tuo pačiu – gebėjimo pažinti tuos, kuriems pavyksta mobilizuoti savo vidines dvasines jėgas ir tapti ypač geru specialistu, ypač geru kompozitoriumi, verslininku, žolininku ar bitininku, mokytoju ar valytoju. Žmogumi, kuris su meile ir atsidavimu daro savo darbą, nemanydamas pakilti virš kitų žmonių ir mielai siūlydamas pagalbą ir kitiems siekiant savo maksimos, konkuruojant su savimi vakarykščiu.

Aplinka, kurioje gyvename ir taip pasieks mūsų vaikų protus skatindama konkuruoti. Filmukai, plakatai, radijo signalai, prekių pateikimas nori nenori padės mažiesiems suvokti, kad reikia galinėtis (А у нас в квартире газ – а у Вас?).

O štai verslumas (žmonių polinkis ir gebėjimas imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimant visą su šia veikla susijusią riziką) – pirmyn. Nežinau ar šioje mokykloje jis ugdomas, tačiau, kad neskatinama kapitalistinė negalia – konkurencija, man ypač svarbu. Tačiau žmogiškosios atsakomybės ugdymas tikrai padės versliam suvokti, kad pinigai uždirbti iš rūkalų pramonės ar iš ekologiško ūkio kvepia išties skirtingai. Ir poveikį tavo vidinei sveikatai taip pat turi skirtingą. Įleiskime šiek tiek posthumanistinių vėjų į savo gyvenimus. Ir ne tik vegetarizmo pavidalu.

Pabrėžkime savo vaikams jų įtaką pasauliui kasdieniais pasirinkimais.

Šeimos laimė priklauso ne nuo to, kokio dydžio namuose jie gyvena. Žinau išties laimingų šeimų besiglaudžiančių 50 kv.metrų butukuose ir kančia riaumojančių nelaimėlių 300 kv. metrų namuose.

Ar suprantate apie ką aš? 🙂 Ryt mano vaiko gimtadienis. 6. Neįtikėtina…

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s