Šimtai kelių, o kas tada?.. Apie tinkamiausią ŠEIMAI mokyklą (plius apie Dovydą/VIVA/VHM)

Šiuo metu Dovydas lanko mūsų šeimai tinkamiausią mokyklą – Vilniaus Valdorfo mokyklą. Jis yra pirmokas ir per jo Rugsėjo 1 d. šventę aš verkiau kaip kokia paauglė dainuodama “Vingiuoja kelias vis tolyn, nuo vartų prasidėjęs…” ir žiūrėdama kaip Mokytoja ir dvyliktokai išveda Dovydą tolyn į mokyklą, o mes, pirmokų tėvai liekame.

Sausis išties yra būsimų pirmokų tėvų apsisprendimo metas – kur gi leisti savo karalaitį – į kurią mokyklą? Pirmas klausimas išties turėtų būti – KOKIOS (o ne KURIOS) mokyklos ieškote. Tikriausiai atsakymas – pačios geriausios. Tai yra laikmečio apsėdimas – paties pačiausio. O susikoncentruoti reikėtų į pačią TINKAMIAUSIĄ šeimos poreikiams mokyklą. Gal tai arčiausiai namų esanti, o gal pati brangiausia, o gal kokia nors specifinė? Dovydas Mažųjų valdos

Kai rasite tinkamiausią savo vaikui mokyklą – Jūsų širdis nurims ir nesistengs viduje diskutuoti apie stereotipus ir siekti, kad kažkas Jus įtikintų, kad tai geriausia, ar kad kažkas yra blogai.

Mūsų polinkiai, požiūriai, pasirinkimai ir laimingumo jausmas yra labai subtilus patyrimų, likimo vingių ir atsitiktinumų voratinklis. Šis voratinklis nukreipia ir toliau. Jūs esate, kas esate. Jūs norite, ko norite. Išgirskite ko nori Jūsų protas ir širdis, o ne kuo bando įtikinti reklaminiai teiginiai. O jūsų vaiko likimas buvo patekti būtent į Jūsų rankas ir į Jūsų pasirinkimų lauką.

Dovydas priešmokyklinę grupę lankė kitur – Vilniaus humanistinėje mokykloje. Kodėl pakeitėme? Atsakau čia, tinklaraštyje, nes tai dažniausiai šiemet mano girdimas klausimas iš Mažųjų valdų alumnų, kurie šiuo metu renkasi mokyklas. Pirma, VIVA neturi priešmokyklinės grupės, todėl negalėjome eiti tiesiai į VIVA, o ir vietų gauti nesitikėjome.

Jau pačioje pradžioje panaikinsiu intrigą ir pasakysiu, kad abi mokyklos man atrodo puikios ir abi iš visos širdies rekomenduoju.

Ieškokite tinkamiausios JUMS mokyklos, nesvarbu, ką apie ją mano kiti. Aš žinau, kad daugeliui mūsų sprendimas iki gyvenimo galo atrodys keistas, bet man tai nerūpi, nes aš esu tikra dėl savo sprendimo. Kad ir ką pasirinktumėte savo vaikui – linkiu to tikrumo ir Jums.

O dabar kiek plačiau. Read More »

Apie laimę turėti mokamas vaiko priežiūros atostogas

Svarstome, ar likti vaiko priežiūros atostogose metus, ar dvejus. O ką, jei tokio pasirinkimo neturėtume?

Jessikos pranešimas mane tiesiog pravirkdė. Peržiūrėjau nuotraukas, kuriose Lūnai tėra aštuonios savaitės. Įsivaizdavau kas būtų jei turėčiau ją palikti visai dienai kažkam.
Net nuostabiausia auklė neduos kūdikiui tėviškos priežiūros, net pažangiausias mišinėlis nesuteiks naudos kūnui, protui ir sielai tiek, kiek mamos pienas.
Kokie mes Lietuvoje išskirtinai laimingi turėti galimybes kurias turime (žemėlapyje žaliai – 52 weeks or more).
Mūsų vaikai nepaprastai laimingi. Jei žinoma leidžiame sau tai, ką vadinu PRABANGIA TĖVYSTE – ne šiaip formaliai auginti prižiūrint ir naršant FB, o iš visų jėgų stengiantis.
Valstybė, tiek investuojanti į tėvystės pašalpas pelnytų dar daugiau užsiėmusi tėvų švietimu apie tai kaip iš vaikystės kyla suaugusiojo sėkmė. Galvoju… kodėl vairuoti leidžiame tik po egzamino, o apie vaikų auginimą ir auklėjimą nepasakojame hm… niekur!
Ir kaip tam tikra prasme juokingai atrodo svarstymai – kokią pedagogiką pasirinkti – pvz. Montessori ar Valdorfo (vien svarstantys tai tėvai, akivaizdu, yra pažangūs), nors 95 proc. Lietuvos nežino, kad leisti vaikui per daug naršyti ir žaisti yra tolygu SMURTUI (smegenys į screen time’ą ir kokainą reaguoja vienodai) ir turėtų būti įtraukti į vaiko nepriežiūros veiksmų sąrašą.
Taigi – kokia laimė gyventi Lietuvoje. Ir spręsti kitokią (ne tokią baisią) bėdą – mamų socializacijos. Dabar, pati augindama mažylę suprantu, kokios svarbios yra tokios erdvės kaip Mažųjų valdos ir kitos ankstyvojo ugdymo studijos, ne tik dėl vaiko švietimo, bet ir – dėl mamos neišsikraustymo iš proto bendraujant didžiąją dienos dalį tik su vaiku! Gal todėl ir “sėdime” Facebook’e?
Linkiu visiems gero pasirinkimo, kur naujajame sezone socializuotis su savo mažais ir dideliais vaikais!

Apie tai, kaip aš viską spėju. Ypatingai antro darželio atidarymo išvakarėse

Šiuo metu į pabaigą eina pirmos nuotolinio Stebuklinga pradžia kurso grupės darbas. Viena iš grupės mamų, Margarita (ir šiuo literatūrišku vardu, jei ne vyro prieštaravimai būtų buvusi pavadinta mano dukra) klausė:

Man vis dar keista suvokti, kad esu dviejų mama. Tikrai? Jie mano?!

Tikrai žaviuosi Jūsų užsidegimu vaiko ugdymui. Dažnai kyla klausimas kokia yra Jūsų pačios dienotvarkė, kaip Jūs inkorporuojate Lūnos ugdymą į savo dieną, kada atliekate buitinės kasdienes užduotis, kaip ruošiatės paskaitoms ir seminarams, kada randate laiko vyresnėliui ir vyrui ? Gal galėtumėte pasidalinti?

Klausimas man sukėlė labai įdomų polėkį paknibinėti kasdienybę. O atsakymai gal išties kam nors dar, ne tik Margaritai, pravers? Kadaise esu rašiusi apie prioritetus. Bet šiandien yra šiandien. Daug kas kitaip. Na ir antrojo darželio Antakalnyje atidarymo išvakarėse šis klausimas skamba keliančiai šypseną.

Taigi, dabar 10:29. Lūna miega pirmąjį savo miegą, kuris trunka apytiksliai dvi valandas. Kai tik ji užmiega – metu viską (ant stalo kalnelis graikiško apelsino žievių, kurį abi skaniai suvalgėme išlydėję tėtį į darbą. Ant kilimo mėtosi žaislai ir mano knygos (kitas vebinaras apie muzikalumo ugdymą, rengiu kalbėjimo gaires). Vonioje – skalbiniai. Trumpai tariant – vaikiškai-mamiškas bardakas. Bet, su juo reikia susitaikyti, jei nori dirbti (bet negali/nenori samdyti tarnaitės), nes miego metas yra vienintelis laikas, kai galiu. Kai Lūna nemiega – stengiuosi nė nepaliesti kompiuterio ar telefono (pavyskta ne visada). Taigi – metu viską ir dirbu. Dirbu ne viena, Mažųjų valdų komanda yra jau labai didelė, ja stengiuosi pasitikėti ir netrukdyti dirbti (pavyksta ne visada). Užsiimu tik savo – vertybiniais, metodiniais reikalais ir seminarais.

Read More »

Ką aršiai saugo Mažųjų valdų sfinksai? Prisimenu po šventės ir Jums siūlau!

Išlydėjome į tolesnį gyvenimą vyriausius Mažųjų valdų darželio auklėtinius. Juos vadiname karalaičiais. Prieš metus ketvertuką, o šiemet – net dešimtuką. Ne veltui sakoma, kad laiko tėkmė geriausiai matyti stebint kaip auga vaikai. Prieš kelias dienas užsukusi į darželį net kruptelėjau – ant laiptų susėdę išdykavo mūsų absolventai. Tokie dideli! Nepalyginsi su pradedančiais kelionę sociume dvimetinukais. Jie toki tvirti, turintys vidinę ir vis sunkiau pajudinamą ašį.

Besiruošdami antrojo vaikų darželio atidarymui Antakalnyje, atlikome mums artimų vertybiškai arba pagal lokaciją darželių požiūrio ir paslaugų analizę. Labai norėjome persitikrinti, kur gi esame. Išties gera suvokti, kad esame išskirtiniai – kiekvienam vaikui – keturkalbystė prabangiuoju imersijos metodu. Ne, tai ne pamokėlės kaip daugumoje vietų kitur. Mūsų atveju su vaikais nuolat būna kitakalbiai asistentai. Kartu valgo, eina į žygius, važiuoja į sportinę gimnastiką, guldo miegoti ir svajoja. Taigi, jei jūsų svarstomas darželis skelbiasi mokąs kalbos – pasitikrinkite kas tai konkrečiai yra. Bandyti susodinti guvius ikimokyklinukus už suolų ir mokyti akademiškai – misija įmanoma, bet iš anksto aiškiai žlugdanti daugumos vaikų kūrybiškumą.

Kas dar? Be keturkalbystės – muzika, matematika, sportinė gimnastika, dailės saviraiška, žygiai ir ekskursijos, Messy play ir niekada nesibaigianti – kasdienė šventė. Ir visa tai (ne mažiau svarbu!) – su savo srities specialistais ir – nuo pat 2 metų amžiaus. Akademijoje galite pasiimti spalvinimo lapą, kuriame kaip Darbėnų knygoje nuotaikingai atspindėta viskas, kas vyksta vaikų darželyje Mažųjų valdos. Vos sutilpome į A3 formatą (Ačiū iliustratorei Kotrynai Laučytei, kuriai tai pavyko). Read More »

Keturkalbis vaikų darželis Mažųjų valdos – nuo šiol ir Antakalnyje!!!

Taip, taip, sakiau, kad ramiai auginsiu dukrytę, ir du metus nedirbsiu, tačiau gyvenimas pasuko savo vaga, ir šiuo metu mano produktyvumas ir kūrybiškumas kaip niekados didelis. Seminarai, praktinės seminarų dienos, leidiniai ir net naujos programos, o didžiausia žinia – jau nuo birželio duris atvers antrasis keturkalbis vaikų darželis Mažųjų valdos ir antroji kūdikių akademija Mažųjų valdos (nuo rugsėjo mėn.).

Ne tik keturios kalbos, bet ir – vyrai auklėtojai – Mažųjų valdų kasdienybė!

Vaikų darželis įsikurs pirmuose dviejuose aukštuose, o akademija su atskiru įėjimu – trečiajame. Puikioje vietoje – Antakalnio g. 26A. Čia jau labai greitai pasigirs vaikų juokas, kiemas bus pertvarkytas pagal geriausias lauko pedagogikos tradicijas, vidines erdves papuoš dailininkė Kotryna, valgomajame pasklis aukščiausios kokybės AUGUEKO maisto kvapas, o stipriausios pasaulyje komandos pagalba suskambės net keturios kalbos, muzika, pasakos ir kitokie mano ausis glostantys garsai.

„Mamyte, pirmą darželį padarei man, o antrą darai Lūnai? O knygą kokią jai parašysi? Tikros linksmybės!” – džiaugiasi Dovydas. Jam šis namas kaipmat tapo magišku, kai namo parėmimo dieną, vienoje iš erdvių rado LEGO gaisrinę mašiną! Vyras nustatė, kad LEGO – 2004 metų! Dovydas stebėjosi, kaip galima nusipirkus sudėti ir neišrinkti kitiems projektams vėliau!

Read More »

Apie dinaminės mankštos karavaną

Apie dinaminę mankštą ir nardančius kūdikius pirmą kartą išgirdau prieš beveik aštuonis metus kursuose pas Romualdą Šemetą. Buvau priblokšta, kokie jie išties stiprūs. Jei tik padedame jiems sustiprėti. Ten prasidėjo mano kelionė į begalinės meilės vaikų potencialui karalystę, kur dinaminė mankšta, arba kūdikių joga tėra ledkalnio viršūnė, į kurią įkopia tikrai ne visi. O šiandien žinau, kad mano misija yra:

  • pasakoti tėvams apie beribį mažo vaiką potencialą ir nepaprastą jo visapusę stiprybę;
  • padėti konsultacijomis tiems, kas nori bent kažkiek šį potencialą realizuoti namuose (nesvarbu, ar darant labai daug, ar tik tam tikroje srityje – gerbiu visus) – seminarais, 7 intelektų lavinimo programa, knyga, Instagram ir Facebook srautas;
  • padėti tiems, kas nori ypač turiningo ir tuo pačiu žaidybiško ikimokyklinio ugdymo (vaikų darželis Mažųjų valdos).

Kai rugpjūtį švenčiau gimtadienį, daug kas rašė nesuvokiantys, kaip viską spėju. Spėju, nes kasdien sau kartoju – kokybė yra daryti ką reikia ir būtinai nedaryti ko nereikia. Kai neseniai paskelbiau Lūnos mankštos akimirkas, kilo begalinis piktumas. Žmonės ne šiaip apsikeitė nuomonėmis, ne, žmonės ėmė visaip piktintis ir plūstis be turinio. O tokiame plūdimęsi visuomet paskęsta argumentuoti komentarai ir klausimai, į kuriuos mielai atsakyčiau. Bet padaryti to negalėjau, nes nustojau skaityti komentarus ties publikacija. 

Tiesiog turiu vidinę taisyklę nedaryti to, kas atima daugybę energijos, kurią vietoje to paskyriau šeimai, Lūnos mankštai, praktinės seminarų dienos RAMŪS VAIKAI – LAIMINGI TĖVAI organizavimui ir straipsniams apie dinaminę mankštą. Labai smagu, kad atsirado žmonės, kurie atrado dinaminę mankštą ir teiravosi trenerių kontaktų arba tiesiog privačiai rašė palaikančius laiškus.

Taigi kviečiu užmesti akį detaliau į seną LNK laidą, kur skraidino net kelis (ir manęs ten nebuvo) bei į dar vieną sveikuolių susitikimą, kur irgi radau nuostabų pavyzdį.

Bet – atsiprašau visų, kurie galbūt uždavė klausimus. Žemiau, tikiu, rasite atsakymus į juos, arba bent nuorodas į šaltinius. Nes aš nesu dinaminės mankštos trenerė, aš tesu jos praktikė ir šalininkė.

O prieš pradedant patikslinsiu – aš nemanau, kad visi taip privalo daryti, bet manau, kad visi tėvai privalo ŽINOTI, koks yra kiekvieno vaiko potencialas, nepasiekiama maksima tam, kad bent keliais žingsniais prie jo priartėtų. Nesvarbu ar tai tik kelioliką minučių per dieną užimančios specprogramos, ar tiesiog dėmesingas žvilgsnis į akis ir pakalbinimas, kai keiti sauskelnes.

Kas yra dinaminė mankšta?

Radau seną LNK laidą. Nuostabūs kadrai. Prisiminiau kelis pratimus, kuriuos būtinai įtrauksime Lūnai.

Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) – vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų.  Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas – sveikas vaikas.

Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės – daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugęs su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose – pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės arba pasyviosios mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-80 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą. Taip pat savo veikloje dinaminę mankštą taikė pedagogai Nikitinai. Šio metodo šaltinių galima ieškoti ir Senovės Rytuose, nes panašūs pratimai buvo įtraukti į  japonų nindzėms ruošti naudojamų pratimų kompleksus (Jolanta, ačiū už šiuos faktus!).

Read More »

MAŽŲJŲ SVEI-KA-TA: 7 klaidos, 7 priemonės ir 7 sveiko vaikiško gyvenimo komponentai

Šiandien, metų sandūros taške, dovanoju Jums interviu su Jolanta Motiejūniene. Kas ji? Jolanta yra mano šeimos ir visų Mažųjų valdų sveikatinimo mokytoja ir mažiausiųjų grupės auklėtoja. Tibeto medicinos praktikė, trijų nepaprastų vaikų mama, dinaminės mankštos ir nardymo trenerė. Būtent Jolanta atsakinga už grūdinimo praktikas ir sveikatinimo temas mūsų darželyje, ką neseniai galėjote pamatyti TV3 Žinių reportaže.

Kadaise, seniai seniai, kai gimė Dovydas, jį “gydžiau” įprastais metodais – pvz. mušdavau temperatūrą ibuprofenais, dariau daugybę kitų klasikinių klaidų. Per pirmus trejus gyvenimo metus susirinkom visą puokštę  patirties su anginomis, ausų uždegimais, bronchitais ir panašiai. Dabar, po to, kai Jolanta prieš gerus keturis metus atsirado mūsų gyvenime, beveik nesergame.

Paskutinį kartą Dovydas sirgo prieš beveik metus ir gripą nugalėjo per tris paras, o pediatrė per apsilankymą pažymai gauti klausė ar mes neišsikraustėme į užsienį (mat visai pas ją nesilankome). Jau nekalbu apie meilę sniegui ir pirčiai. Štai mažąją Lūną (2,5 mėn.) prieš pusvalandį nešiau akimirkai į lauką, kur mirktelėjau jos pėdutes į sniegą, o ji tik daugiau oro įkvėpė ir nė nesuverkė.

Taigi, svarbiausi klausimai Jolantai, su geriausiais sveikatos linkėjimais nuo mūsų šeimos ir vaikų darželio Mažųjų valdos.

Iš savo patirties gal galite pasakyti, kokias dažniausiai pastebite “pavojaus sveikatai zonas” arba tėvų klaidas?

  1. Maistas. Vaiko mityboje ypatingai žiemą turi dominuoti šiltas maistas – košės, troškiniai bet ne jogurtukai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi. Be to – praverstų išimti visiškai iš vaiko valgiaraščio greitą maistą ir saldumynus.
  2. Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis darbužių sluoksnis sušaldo ir panašiai. Taigi derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Prie identišklos aprangos vienas perkais, o kitas sušals. Būkite tam jautrūs.
  3. Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą. Net per atostogas ar savaitgaliais reikia išvesti vaiką padūkti į lauką.
  4. Šilumos ir šalčio balansas. Turi dominuoti šiluma: po lauko šiltos arbatos, jei kojos sušalusios – sušildyti, pirtys, mankštelės, bėgiojimai ir kiti šildymosi būdai.
  5. Profilaktika. Reguliariai (kartą per metus) daryti profilaktiką prieš parazitus.
  6. Darymas už vaiką. Saugokitės jei turite polinkį daryti už vaiką – tai gali būti ir silpnos jo sveikatos priežastimi. Juk jei tėvai visada mane aprengia – kam pačiam rūpintis apsirengti, nusirengti, pasitaisyti pirštines ar paprašyti šiltos arbatos.
  7. Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą. Tad rekomenduojame saikingai vartoti laikais, kai yra polinkis ligotis, visai atsisakyti slogos ar rimtesnių ligų metu.

Read More »

Didysis Suzuki metodo centro koncertas. Padėka ir palinkėjimai

Mano meilė!

Mažai kas žino, kad mano vaikystės-jaunystės svajonė buvo tapti režisiere, o vėliau – šokėja. Muzikos mokykloje baigiau choreografijos kursą, dešimtmetį po to šokau TODES būryje. Iki šiol scena yra mano dvasios stygų virpintoja. Todėl sekmadienį, stebėdama nepaprastą reginį – Suzuki metodo centro jubiliejinį koncertą ir akimis į sceną lydėdama savo sūnų Dovydą ir dešimtis Mažųjų valdų auklėtinių, patyriau tai, ką literatūroje vadiname “širdis tuoj iššoks iš krūtinės”.

Man retai kada pritrūksta žodžių, bet visada jų stokoju, kai tėvai, pirmą kartą girdėdami apie Suzuki metodą klausia, kuo jis skiriasi nuo klasikinės muzikos mokyklos. Galiu metodiškai išvardinti skirtumus, pradžioje taip ir darau. Bet tiksliau būtų klausti:

Ar galime žvaigždę lyginti su žvaigždynu?

Ar galime smilgą lyginti su rožynu?

Esu nepaprastai dėkinga, kad likimas pakankamai anksti leido man sužinoti kas yra Šiniči Suzuki ir atrasti Mokytojas nuo Dievo – Sabiną Kalibataitę ir Jeleną Gliaudelienę. Kiek Dovydo asmenybės raidai davė muzikavimas negaliu nė nusakyti! Read More »

Mažųjų valdoms PENKERI! Kelios eilinės neeilinės istorijos

Vakar Mažųjų valdos atšventė penktąjį gimtadienį. Penkeri metai, dešimtys seminarų, šimtai pamokų, tūkstančiai šeimų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis keliomis istorijomis, kurios yra neeilinės ir tuo pačiu eilinės, lyg kalbančios, iliustruojančios tūkstančius kitų!

Bet prieš tai noriu tarti kelis didžiulius ačiū:

  • Lolitai, kurią prieš daugiau nei penkerius metus užsipuoliau automobilių stovėjimo aikštelėje su pasiūlymu vesti pamokas ne tik savo, bet ir mano studijoje. Ji buvo pirmoji akademijos mokytoja. Šiandien jų 12. Likus savaitei iki atidarymo Lolita žvalgėsi pro dar statybinėm dulkėm nusėtus akademijos langus ir manė, kad šnypštas bus, o ne atidarymas. Ačiū, Lolita, kad patikėjote.

    Dovydas 2013 m. gruodžio 6 d. akademijos atidaryme ir 2018 m. darželio baigimo šventėje.
  • Pirmosioms 7 intelektų lavinimo programos grupėms. Už kantrybę ir pakantumą. Dažnai pagalvoju kaip būtų smagu, jei jie ir dabar išlankytų programą ir pamatytų, kaip nuostabiai ji pakitusi, kokia įvairiapusė, išsami ir praturtinanti tėvystę.
  • Savo sūnui Dovydui. Už visas nuo jo nuvogtas dėmesio valandas, už nuovargio kupinus vakarus, juk projektas prasidėjo kai jam buvo vos vieneri iki iki pat kokio trečiojo gimtadienio buvo mažokai ramybės namuose, kol MV stojosi ant kojų.
  • Visai Mažųjų valdų komandai. Kasdien jaučiu dėkingumą jiems už tai, ką daro ir kaip daro.
  • Tokiems ypatingiems komandos nariams kaip Simona, Jolanta ir Karolina. Moterys, pačios žinot už ką. 🙂

Ir dar prieš istorijas viena mano sūnaus, pirmagimio Dovydo citata. Štai, ką jis man kartais sako:

Ech, mama, jei ne mano gimimas – nei tu Mažųjų valdų būtum įkūrusi, nei knygą būtum parašiusi. Kaip gerai, kad aš gimiau!

Pirmoji apie Inetą ir jos Jonę bei judviejų kelią nuo Mažųjų valdų atradimo 2013 m. pabagoje iki dabar. Inetos portretas lydi mane visus šiuos metus. Ji yra viena iš kokių 20 proc. tėvų, kuriems vaikai yra geriausias dalykas, koks tik galėjo nutikti gyvenime. Rodos jiems nėra nieko smagesnio (būtent smagesnio, o ne tik svarbesnio) nei auginti vaikus. Ačiū Ineta už šį vaizdinį.Read More »

Apie stiklo kalnus, dekretines atostogas ir pieninius dantukus

Sveiki, ponios ir ponai. Kaip gyvenate? Artimiausius metus daug dažniau nei iki šiol rasiu laiko įrašams į tinklaraštį, juk paskyrus savo kasdienybę mažo vaiko priežiūrai poreikis savirealizuotis ir intelektualiai niekur nedingsta.

Nuo rugpjūčio 1 d. formaliai išėjau dekretinių atostogų. Bent taip pasiskelbiau, pasikeičiau parašą į “IDĖJINĖ VADOVĖ”. Mano tikslas visada buvo ne tik dirbti darbą, kuris be galo patinka, bet ir sukurti sistemą, kuri gyvena savo gyvenimą be manęs. Tad atėjo metas matuotis ir įsipatoginti idėjinės vadovės apdare, kurį siuvausi ištisus penkis metus.

Liepos pradžioje skaičiau pranešimą Vilkės namų surengtame Mamų startuolių suvažiavime. Dalinausi patirtimi, kad vienintelis būdas pasiekti tikslus yra nuolat save ganyti, kad jų siektum, o ne paskęstum administraciniuose, bereikšmiuose darbuose, kurie (tyrimai rodo) atima 80 proc. laiko ir atneša tik 20 proc. vertės. Linkiu mamoms startuolėms stiprybės ir kantrybės. Kelias į sėkmę kupinas iššūkių ir bemiegių naktų (net sunku galvoti apie tai, per ką reikėjo pereiti), tačiau diena, kai apsivelki idėjinio vadovo rūbą yra išties šventinė!

Esu nepaprastai laiminga ir dėkinga už viską, kas mane supa. O pastarųjų metų “rezultatai” visiškai verčia iš koto. Baigiau rašyti knygą, ėmiausi naujų studijų universitete, knygos pasirodymo išvakarėse sužinojome, kad laukiuosi antro vaiko. Tada visai netikėtai nusipirkom hektarą žemės ir ant jo vyras baigia pastatyti mūsų svajonių namelį. Ten, kur klega gervės ir pievoje tupi kiškiai. O dabar, rugpjūtį, šie metai baiginėjasi ne mažiau simboliškai: Dovydui iškrito pirmasis pieninis dantukas, o tai ženklas, kad jis subrendo, baiginėja savo pirmąjį septynmetį ir ruošia marškinius ėjimui į mokyklą.Read More »