Kokoso riešuto kiautas, dėmesio kortelė ar karoliukas vietoje PMŠ

Kaip yra nustačiusi žymioji Pepė Ilgakojinė – vaikai yra tikri daikteliautojai, tačiau vis dar lieka neaišku, ką tiksliai dovanoti, siekiant, kad žaislas būtų vaiko akiratyje daug ilgiau nei vieną dieną ir atneštų jam kuo daugiau naudos?

Kokoso kiautas patinka ne tik vaikams. Galima ne tik migdyti, bet ir plukdyti, ar panaudoti kaip serviravimo dubenėlį.

Pagrindinę trokštamą savo vaiko dovaną garantuotai žinote, tačiau aplinkui yra ir kitų vaikų, kuriems, esu tikra, ką nors perkate ar gaminate. Vietoj skubriai parduotuvėje nugriebto daikto (PMŠ – paskutinės minutės šlamšto), siūlau kelis nestandartinius sprendimus, kurie tikrai tikrai pradžiugins mažuosius daikteliautojus.

Populiariausi visų laikų žaislai

Laisvas žaidimas yra tai, ką šiuolaikinių vaikų tėvai gerai išmanė. Naujosios kartos vaikus vis rečiau pamatysi laisvai žaidžiant. Apie laisvo žaidimo prasmę, naudą ir būtinumą vis dažniau pavojaus varpais skambina tarptautinės organizacijos, ugdymo specialistai ir psichologai.

Tad, jei norite paskatinti ikimokyklinio amžiaus vaiką laisvai žaisti – pasirūpinkite tokiais nestandartiniais žaislais-daiktais.

Dėžės ir dėžutės, pagaliai ir pagaliukai, medžiagų atraižos, virvelės, o taip pat smėlis ir vanduo, kaip rodo vaikų žaidimų tyrimai yra patys populiariausi visų laikų žaislai naudojami laisvam žaidimui. Netikėtas rinkinys išties pradžiugins ir kūrybai išprovokuos jūsų mažąjį bičiulį.Read More »

Mažųjų valdoms PENKERI! Kelios eilinės neeilinės istorijos

Vakar Mažųjų valdos atšventė penktąjį gimtadienį. Penkeri metai, dešimtys seminarų, šimtai pamokų, tūkstančiai šeimų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis keliomis istorijomis, kurios yra neeilinės ir tuo pačiu eilinės, lyg kalbančios, iliustruojančios tūkstančius kitų!

Bet prieš tai noriu tarti kelis didžiulius ačiū:

  • Lolitai, kurią prieš daugiau nei penkerius metus užsipuoliau automobilių stovėjimo aikštelėje su pasiūlymu vesti pamokas ne tik savo, bet ir mano studijoje. Ji buvo pirmoji akademijos mokytoja. Šiandien jų 12. Likus savaitei iki atidarymo Lolita žvalgėsi pro dar statybinėm dulkėm nusėtus akademijos langus ir manė, kad šnypštas bus, o ne atidarymas. Ačiū, Lolita, kad patikėjote.

    Dovydas 2013 m. gruodžio 6 d. akademijos atidaryme ir 2018 m. darželio baigimo šventėje.
  • Pirmosioms 7 intelektų lavinimo programos grupėms. Už kantrybę ir pakantumą. Dažnai pagalvoju kaip būtų smagu, jei jie ir dabar išlankytų programą ir pamatytų, kaip nuostabiai ji pakitusi, kokia įvairiapusė, išsami ir praturtinanti tėvystę.
  • Savo sūnui Dovydui. Už visas nuo jo nuvogtas dėmesio valandas, už nuovargio kupinus vakarus, juk projektas prasidėjo kai jam buvo vos vieneri iki iki pat kokio trečiojo gimtadienio buvo mažokai ramybės namuose, kol MV stojosi ant kojų.
  • Visai Mažųjų valdų komandai. Kasdien jaučiu dėkingumą jiems už tai, ką daro ir kaip daro.
  • Tokiems ypatingiems komandos nariams kaip Simona, Jolanta ir Karolina. Moterys, pačios žinot už ką. 🙂

Ir dar prieš istorijas viena mano sūnaus, pirmagimio Dovydo citata. Štai, ką jis man kartais sako:

Ech, mama, jei ne mano gimimas – nei tu Mažųjų valdų būtum įkūrusi, nei knygą būtum parašiusi. Kaip gerai, kad aš gimiau!

Pirmoji apie Inetą ir jos Jonę bei judviejų kelią nuo Mažųjų valdų atradimo 2013 m. pabagoje iki dabar. Inetos portretas lydi mane visus šiuos metus. Ji yra viena iš kokių 20 proc. tėvų, kuriems vaikai yra geriausias dalykas, koks tik galėjo nutikti gyvenime. Rodos jiems nėra nieko smagesnio (būtent smagesnio, o ne tik svarbesnio) nei auginti vaikus. Ačiū Ineta už šį vaizdinį.Read More »

Apie stiklo kalnus, dekretines atostogas ir pieninius dantukus

Sveiki, ponios ir ponai. Kaip gyvenate? Artimiausius metus daug dažniau nei iki šiol rasiu laiko įrašams į tinklaraštį, juk paskyrus savo kasdienybę mažo vaiko priežiūrai poreikis savirealizuotis ir intelektualiai niekur nedingsta.

Nuo rugpjūčio 1 d. formaliai išėjau dekretinių atostogų. Bent taip pasiskelbiau, pasikeičiau parašą į “IDĖJINĖ VADOVĖ”. Mano tikslas visada buvo ne tik dirbti darbą, kuris be galo patinka, bet ir sukurti sistemą, kuri gyvena savo gyvenimą be manęs. Tad atėjo metas matuotis ir įsipatoginti idėjinės vadovės apdare, kurį siuvausi ištisus penkis metus.

Liepos pradžioje skaičiau pranešimą Vilkės namų surengtame Mamų startuolių suvažiavime. Dalinausi patirtimi, kad vienintelis būdas pasiekti tikslus yra nuolat save ganyti, kad jų siektum, o ne paskęstum administraciniuose, bereikšmiuose darbuose, kurie (tyrimai rodo) atima 80 proc. laiko ir atneša tik 20 proc. vertės. Linkiu mamoms startuolėms stiprybės ir kantrybės. Kelias į sėkmę kupinas iššūkių ir bemiegių naktų (net sunku galvoti apie tai, per ką reikėjo pereiti), tačiau diena, kai apsivelki idėjinio vadovo rūbą yra išties šventinė!

Esu nepaprastai laiminga ir dėkinga už viską, kas mane supa. O pastarųjų metų “rezultatai” visiškai verčia iš koto. Baigiau rašyti knygą, ėmiausi naujų studijų universitete, knygos pasirodymo išvakarėse sužinojome, kad laukiuosi antro vaiko. Tada visai netikėtai nusipirkom hektarą žemės ir ant jo vyras baigia pastatyti mūsų svajonių namelį. Ten, kur klega gervės ir pievoje tupi kiškiai. O dabar, rugpjūtį, šie metai baiginėjasi ne mažiau simboliškai: Dovydui iškrito pirmasis pieninis dantukas, o tai ženklas, kad jis subrendo, baiginėja savo pirmąjį septynmetį ir ruošia marškinius ėjimui į mokyklą.Read More »

Sentimentalios padėkos metų pabaigai ir Mažųjų valdų gimtadieniui pažymėti

Mieli skaitytojai, nesupykite, kad kuriam laikui buvau apleidusį tinklaraštį. Buvo polėkio ir naujienų rašyti apie pasakų sekimą vaikams, apie grūdinimo prasmę, apie tai, kada gimsta talentai ir apie kitus svarbius dalykus, bet juk rugsėjo mėnesį startavo Mažųjų valdų darželis, o jam reikėjo nemažai pastangų, kol karuselė ėmė suktis sklandžiai. Tada atėjo laikas festivaliui, kuriuo atšventėme antrąjį Mažųjų valdų gimtadienį. Diena prabėgo jaukiai, šiltai. Zujant šventėje pagalvojau, kad tokios nuotaikos akademijai ir norėjau – kasdienė šventė, šiluma, spalvos ir jūra vaikiško šurmulio.Mažųjų Valdų gimtadienis Ankstyvojo intelektualinio ugdymo festivalis

Darbas man patinka todėl, kad jame galiu būti bet kuo: mokytoja, aktore, dainininke, švenčių organizatore, šokėja, psichologe, vadybininke, rašytoja, lektore. O svarbiausia, svarbiausia – kasdien būti mokine. Mokytis iš kolegų, mokytis iš vaikų ir svarbiausia – savo sūnaus, mokytis iš mylimojo, mokytis iš garsių mokytojų, knygų, patenkintų ir niurzgančių lankytojų, kasdienių situacijų. Ir kasdien konkuruoti, bet tik su savimi pačia.

Mūsų laikmetis man patinka todėl, kad jame žinios yra prieinamos visiems. Kai gimė Dovydas, bene nieko neišmaniau apie vaikus ir jų ugdymą. Tačiau pasitelkusi sociologės analitikės instinktą per gana trumpą laiką sukaupiau žinių tiek, kad žengčiau drąsius žingsnius ir imčiau žiniomis dalintis su kitais. Kuo daugiau sužinai, tuo geriau suvoki, kaip mažai žinai ir tuo alkaniau mokaisi toliau. Bet svarbiausia, spėju, kad stengiuosi dalintis įkvėpimu keisti gyvenimą šių žinių ir patyrimų pagalba.Read More »

Dovydas Katalonijoje, arba – ko mažyliai gali išmokti keliaudami

Šiandien ryte draugei pasakojau apie mūsų kelionę į vaikams ypatingai draugišką Ispanijos Katalonijos regioną. Ir pasakodama dar sykį pastebėjau, kad kelionės nepaprastai praturtina mūsų mažylius. Tad šiame įraše – apie ugdomuosius kelionės aspektus.

Jūra - be konkurencijos
Jūra – be konkurencijos

Šįkart surengėme savaitės trukmės Ispanijos Katalonijos žvalgybas. Keturias naktis nakvojome nuostabiajame Sitges kurorte, iš kur tyrinėjome Barseloną bei Taragoną, o dar tiek pat naktų praleidome šiauriau esančioje Žironoje, iš kur žvalgėmės aplinkiniuose kalnų vienuolynuose, Figueres, Cadagues ir kituose nuostabiuose ispaniškuose miesteliuose.Read More »

Interviu su dinaminės mankštos tandemu trenere Jolanta Motiejūniene

Išduosiu, kad su akademijos mamomis seniai svajojome apie rimtus sporto užsiėmimus – ir mamai, ir vadinamine mankstaikui, kai vaikas irgi sportuoja, o ne tiesiog stumia laiką gretimais. Svajonę nuo rugsėjo padės įgyvendinti ankstyvojo ugdymo, Niat-Nam kovos meno ir dinaminės kūdikių mankštos specialistė, trijų sportiškų vaikų mama Jolanta Motiejūnienė! Ji ves naują akademijos programą dinaminę mankštą tandemu – sportas ir mamai ir vaikui dvejose grupėse – su mažyliais iki metų ir – nuo metų iki dvijeų su puse.

Artėjant rugsėjui su Jolanta kalbamės apie fizinio lavinimo svarbą ir poveikį vaiko raidai.

Renata: Pradžiai apie svarbiausią: Jūsų vaikai, jau beveik suaugę, išskirtiniai ankstyvojo ugdymo gerosios praktikos pavyzdžiai – puikūs žmonės. Ar išties ankstyvas indėlis atsiperka ir pamatuojamais rezultatais, ir nesibaigiančiu džiaugsmu dėl savo intelektualių vaikų? Kodėl verta rinktis aktyvų ankstyvąjį ugdymą?

Jolanta: Taip, iš tiesų taip. Mano vaikams 12, 10 ir 8 metai. Ir galiu skinti savo indėlio į vaikų prasmingą, turiningą užimtumą, vaisius. Jau visiems žinomas posakis „po trijų jau vėlu“ savo teigimą patvirtina. Įdiegti žingeidumas, susidomėjimas pasirinkta veikla ugdo vaiką, skatina jį gilintis, narplioti mėgstamas veiklas. Paauglystėje ypač matosi, kad ankstyvojoje vaikystėje sėkmingai sudėjome visa ko pagrindus.

Pirmiausiai, vaikas žino ko nori, kai gali susiorganizuoti savo veiklą, gali ir nori užpildyti savo gyvenimą be kompiuterių. Antra, yra padėtas pagrindas fiziniam lavinimui, tai yra vaikas jaučia kūną, gali jį valdyti, be pastangų susidoroja su bet kuriuo adekvačiu krūviu. Trečia, sukurtas emocinio intelekto branduolys – vaikas kūrybingas, pilnas entuziazmo, idėjų. Ketvirta, vaikas domisi ir gilinasi į jam patinkančias intelektualias sritis, pavyzdžiui – mokosi naujų kalbų. Ir visa tai daroma SAVO noru ir jau daugiausiai – savarankiškai. Tai tikrai mums, tėvams teikia džiaugsmą.

Renata: Teiginys, kad sportas gerina sveikatą – įprastas, kalbant apie suaugusiuosius, bet kalbant apie vaikus – tai dar nėra savaime suprantama. Ar vaikas gali užaugti pilnaverčiu žmogumi, jei nėra lavinamas jo kūnas? Kiek dėmesio dera skirti vaiko fiziniam intelektui? 

Jolanta: Vaikas gimsta judėdamas, ir juda visa savo gyvenimą. Ir judėjimas vaikui gyvybiškai reikalingas. Be judėjimo silpsta kitos sritys – vaiko emocinis ir intelektualinis fonas. Šiais laikais jau maži pypliukai greit pripranta prie kompiuterių, prie sėslaus gyvenimo būdo. O štai judėti reikia daugiau įdėti pastangų.

 Aktyviems vaikams sportas padeda išlieti energijos perteklių, o pasyviems vaikams skatina išeiti iš tingėjimo, rutinos, padeda gauti pasitikėjimo, kad ir “jis kažką gali”, skatina entuziazmą ir energingumą. Galima pasakyti, kad sportas universalus, įvairaus būdo žmones harmonizuoja. Tik sportavimo būdą reikia parinkti individualiai, pagal vaiką, atsižvelgti į kiekvieną individualybę.

Renata: O kaip toil galime eiti? Ar išties septynmetis gali būti puikiu gimnastu ar gimnaste, balerina ar balerūnu, gerai čiuožti,


puikiai šokti, plaukti, bėgioti – kitaip tariant – veikti bet ką, kas suaugusiam sykiais yra sunkiai įveikiama?

Jolanta: Be abejo, tik reikia įdėti be gaaalo daug darbo. Ties šia vieta verta pamąstyti ar mums reikia “daryti” iš vaiko geriausią gimnastą, baleriną ir panašiai ir atiduosime save tam, ar suteiksime vaikui laisvės pačiam būti tokiu gimnastu, kokiu jis nori būti, galbūt vidutinio lygio, bet laimingu, kuriam gimnastika suteikia džiaugsmą. Gal vertėtų pirmus tris-penkis metus dėti į vaiką indėlį tiek, kiek mums patiems tai teikia džiaugsmą, tada abi pusės bus laimingos. Dėkime indėlį nelaukdami, kad vaikas bus genijus, išskirtinis, be reikalavimų, be perdėtų vilčių. Su tokiu požiūriu jūs tikrai vėliau būsite nustebinti savo vaiko. Ir jis parodys savo išskirtinumą galbūt ten, kur jūs net nesitikėjote.

Renata: Gal galėtumėte pasidalinti keliais konkrečiais patarimais su visomis mamomis: ką paprastomis namų sąlygomis galima padaryti su ką tik gimusiu, ropojančiu ir ką tik išmokusiu vaikšPicture 097čioti mažyliu? Išduokite bent po pratima kiekvienam amžiaus tarpsniui! 🙂

Jolanta: Naujagimis – 1. Paguldžius ant pilvuko, laikyti savo ranką prie pėdų, kad vaikas spirtųsi kojomis nuo rankos. Taigi mažylis gali šliaužti nuo pirmų gyvenimo dienų. 2. Paguldžius ant nugarytės, paimti kojytes, priglausti pėdą prie pėdos ir taip suglaustas kelti prie pilvuko, prie krūtinės, prie galvos. Labai gerai masažuojasi pilvukas.

Ropliukas – 1. Pasodinti mažylį ant vienos savo rankos, su kita savo ranka prilaikome už krūtinės. Sukame vertikalų ratą. Šis pratimas vysto vestibuliarinį aparatą. 2. Pasiimame vaiką ant rankų ir šokame, sukiojamės, džiaugiamės. Šis pratimas taip pat vysto vestibuliarinį aparatą bei orientavimąsi erdvėje.

Vaikštukas – 1. Pririnkti akmenukų ir sudėlioti takelio forma. Prilaikant mažylį, padėti jam eiti takeliu. Puiki profilaktika nuo plokščiapadystės bei masažas visų pėdos taškų, kas teigiamai veikia visą organizmą. 2. Ėjimas ant rankų. Laikome mažylį už kojų taip, kad jis rankomis siektų grindis ir galėtų jomis eiti. Keliaujame pirmyyyyn…

Renata: O kalbant apie tą svajonę, kurią padėsite man ir kitoms akademijos mamoms įgyvendinti – dinaminė mankšta tandemu skamba įmantriai – ką atrasime lankydamos šią programą: mamos su mažyliais iki metų ir mamos su vyresniais?

Jolanta: Daug nedetalizuokime – palikime erdvės maloniam netikėtumui. Šios mankštos tikslas – judėti kartu su mažyliu, judėti mamytei turint natūralų, gamtinį svorį – vaikelį. Kaip gera judant bendrauti su mažyliu, jausti ryšį. Jam augant – augs ir mamytės jėga. Prisiminsime ir mūsų jėgą, ir lankstumą, ir kvėpavimą bei savimasažą. Sustiprėsime darydamos dinaminę mankštą mažiesiems, o lakstydamos su dičkiais tikrai paprakaituosime. Sportusime ir be priemonių ir su jomis.dinamine manksta II

Dar pabaigai turiu kelis konkrečius klausimus – pirtis ir kūdikis/mažas vaikas – kada pradėti? Ar tai padeda ar yra pavojaus pakenkti? Gal kaip ir suaugusiems – ne visi yra vienodos bioritmikos ir ne visiems tai sveika? Kitas klausimas – maudynės šaltame vandenyje – kada pradėti ir kaip praktikuoti? Mano sūnus tik ir laukia progos vonioje pakeisti šiltą srovę ledine – ar teisingai darau leisdama šią išskirtinę pramogą? 

Jolanta: Pirtis ir šaltas vanduo tai labai plačios temos, kurioms reikia nuodugnaus aprašymo. Trumpai šnekant, vaikas gimsta su unikalia termoreguliacija, galimybe priimti nuo didelio temperatūros minuso iki didelio pliuso. I.Čarkovskis teigia, kad veikdamas odos receptorius, šaltas vanduo iššaukia stiprią nervų impulsų srovę į nugaros smegenis ir centrinę nervų sistemą, tokiu būdu gamindamas ir sureguliuodamas organizmo energiją. Šaltas vanduo taip pat aktyvizuoja biocheminius procesus: greitėja angliavandenių apykaita, vidinės sekrecijos liaukos išskiria į kraują tonizuojančius hormonus. Gerėja didelių ir mažų kraujagyslių darbas ir kraujo judėjimas jomis. Šaltis tonizuoja nervų centrus, mobilizuoja rezervines organizmo galimybes, didina organizmo aktyvumą. Beje, nuolat maudantis šiltame vandenyje mažylio kūnas praranda gebėjimą priešintis kūno atvėsinimui ir bet kokiam oro temperatūros pakitimui, todėl gerokai lengviau „prikimba“ sloga, angina ar nedraugiškai nusiteikęs virusas. Taigi, net ir besimaudančiuosius šiltame vandenyje maudynių pabaigoje pravartu apipilti vėsiu vandeniu.

Visi dalykai daromi adekvačiai, protingai neša naudą, tad svarbu neperlenti lazdos.

Kūdikius pradėti grūdinti reikėtų ne šaltame, o vėsiame vandenyje. Į šaltą vandenį juos galima panardinti nebent 1-2 sekundėms, o ištraukus iš vandens būtina šildyti aktyviai judinant rankas ir kojas. Mažųjų šildymas aptrinant juos rankšluosčiais iki raudonumo netinkamas – prapuola maudynių vėsiame vandenyje nauda.

Mažųjų pratinimas prie šalčio skirstomas į tris etapus: pradinis apsipratimas, pratinimasis ir visiška adaptacija. Pratinimas galimas taikant natūralias gamtos priemones, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant gruntą (vaikščiojimas basomis kojomis grindimis, žeme, ledu, sniegu), vandenį (apsitrynimas šlapiu rankšluosčiu, vėsus, kontrastinis, šaltas dušas, maudynės vėsiame vandenyje, apipylimas šaltu vandeniu, panėrimas į šaltą vandenį, apsitrynimas sniegu), orą (dažnas patalpų vėdinimas, pasivaikščiojimų metu lengva apranga, miegas gryname ore).

Nusprendę grūdinti vėsiu vandeniu neskubėkite – pirmos maudynės turi būti trumpos, trukti vos keletą sekundžių. Tai galėtų būti vaikučio apipylimas iš kibirėlio, jo panardinimas po vandeniu. Ilgainiui mažylis prie to pripras ir tai teiks jam malonumo. Svarbu tik visą laiką stebėti vaikučio būseną. Net ir vėsiame vandenyje mažylis neturi prarasti aktyvumo ir judrumo, o jo kūnelis turi būti rožinės spalvos. Kūdikių grūdinimas turi būti prieinamas, sistematingas, nuoseklus, pagrįstas individualiomis vaiko savybėmis (pripratimas, adaptacija šalčiui, poodinis riebalinis sluoksnis, aktyvumas vandenyje, savijauta, nuotaika ir t.t.).

Jokiu būdu nereikėtų mėginti siekti rekordų ir jėga mažylį apipilinėti šaltu vandeniu.

Nepamirškite – prieš ir po maudynių vėsiame vandenyje visada reikia gerai sušildyti vaiką dinaminiais pratimais.

Čia viename daug įvairių klausimų. Dėl jūsų sūnaus. Tai vėl ilgas atskiras klausimas. Jei kaip jūs sakote vaikas nori pakeisti vandenį į ledinį vonioje, it dėlto vanduo tampa šaltas ir jis jame būna ilgai – to daryti nereikėtų. O jei tą patį darote duše, ir tai išeina kaip kontrastinis dušas – tai puiku. Čia skirtingas poveikis streso ir šoko organizmui.

Didžiulė padėka Jolantai už šį pokalbį – juk auginant vaikelį klausimų yra daugiau nei kokybiškų atsakymų, tad tokia konsultacija – tikras lobis! Iki greito!

 

Tvarkaraštis.

4 dažniausiai užduodami klausimai apie ugdymą ne namuose ir padėka

Šiandien, keistoje miegančio mažylio tyloje, noriu atsakyti į kelis dažniausiai akademijoje šią savaitę užduotus klausimus ir padėkoti už kai ką. kūdikių akademija "Mažųjų valdos"

Pirma, mamos klausia ar ne per anksti pradėti ką nors lankyti. Atsakysiu į šį klausimą kitu klausimu. Ar gali būti per anksti gimusiam vaikui duoti valgyti? Gal reikia palaukti kol jam sukaks keli mėnesiai? Ar metai? Maitiname tam, kad augtų kūnas. Maitinkime ir patyrimais, kad augtų intelektas ir dvasios kilnumas, kad augtų Žmogus. Taigi mielos mamos – ne per anksti lygiai taip, kaip ne per vėlu. Visada – pats laikas pradėti. Arba ką nors lankyti, arba tiesiog – užsiimti reikalais namuose. Atminkite – nuo gimimo – mokymosi kreivė krenta. Pirmi metai – svarbiausi.

Antra, mamos klausia – rekomenduotume lankyti. Atsakymas paprastas – vaikeliui į naudą absoliučiai viskas. Jis iš prigimties siekia lavintis visapusiai – jis nori judėti, nori girdėti ritmą, muziką, nori uostyti, nori ragauti. Jam naudinga viskas. Vaikelio smegenys ką nors patirdamos aktyviai kuria tiltelius (ryšius) tarp neuronų (smegenų ląstelių). Ir kuo jų bus daugiau – tuo didesnio pajėgumo bus svarbiausias Jūsų stebuklo veiklos centras – jei tiltelis jungs Vilnių su Roma, o Romą su Vašingtonu – į jį galima bus nukeliauti tik per Romą. Tuo tarpu jei bus nutiestas tiesioginis kelias Vilnius – Vašingtonas – laiko gaišti nereikės. Šis tiltelių kūrimo greitis gimus yra itin didelis ir nuolatos lėtėja. Tad tėvams belieka rinktis pagal savo norus. Viskas – bet kas yra naudinga Jūsų mažyliui – eiti žiūrėti naujų dalykų, guguoti, bėgioti, laipioti, ropoti, matyti, girdėti, uosti ir t.t. Kiekviena mažytė patirtis prisideda kuriant plačius plačius tinklus.Read More »

Beata Judzentė: muzika yra būtinoji kiekvienos mažylio dienos sudedamoji

Šiandien Mažųjų valdose mintimis dalinasi ilgametė Kindermusik dėstytoja Beata Judzentė. Kaip ir daugelis mamų – ankstyvąjį ugdymą Beata atrado kai jai gimė – dėmesio! – trynukai! Susipažinusi su ja ir trimis nenuoramomis vis klausiau savęs – kaip su trimis galima išlaikyti ramybę, kuria spinduliuoja Beatos veidas?!! Bet įrašas ne apie tai. Įrašas apie mažą vaikelį ir muzikos praktikavimo būdus. (: Gerų skaitinių!Kindermusik-Learning

Jau seniai įrodyta, kad muzika teigiamai veikia kūdikio vystymąsi. Ji padeda augti, tobulėti, nuramina, suteikia pasitikėjimo.Daugelį muzikinių pratimų ar žaidimų galima daryti kasdien. Štai keletas pavyzdžių.

Mušti ritmą. Tolygaus ritmo pratimai padeda kūdikiui mokytis vaikščioti, lipti laiptais, važiuoti dviračiu ir net kirpti žirklėmis. Visus šiuos dalykus mes darome ritmiškai. Muzikinio ritmo pajautimas tiesiogiai siejasi ir su kalbos struktūros supratimu. Klausykitės skirtingos muzikos, bandykite atkartoti jos ritmą, tai padės vaikui lengviau išmokti skaityti.

Groti abejomis rankomis (kad ir šaukštais). Taip kūdikis lavina akių ir rankų koordinaciją, kuri yra būtina mokantis skaityti.

Šokti su muzika. Judėdamas ir šokdamas drauge su jumis kūdikis kaskart mato aplinką vis kitu kampu: su kiekvienu judesiu, pasisukimu, pritūpimu, linktelėjimu… Taip vaikas mokosi suprasti žmogaus, t.y., savo kūno judėjimą erdvėje. Šokis lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, kuri yra būtina vaikštant, bėgant, šokinėjant, gaudant.

Judėti. Tai neatsiejama muzikos pažinimo dalis. Vaikai labai natūraliai ir intuityviai reaguoja į muziką judesiu, dažniausiai muzika jiems reiškia judesį. Per kūnelį vaikas gali išmokti daugelį muzikos sąvokų

, kaip greitai (presto), lėtai (lento, largo, adagio), gyvai (vivo), garsiai (forte), tyliai (piano), šokinėjančiai (staccato), lengvai ir plaukiančiai (legato), išraiškingai (rubato), greitėjančiai (accelerando) ir pan.

Tyla. Ramybė kūdikiui reikalinga lygiai tiek, kiek judėjimas ar užimtumas. Leisdami savo vaikui tiesiog nieko neveikti jūs mokote jį atsipalaiduoti ir tuo pat metu suteikiate galimybę “suvirškinti” naują informaciją, suvokti jį supančią aplinką ramybės būsenoje. Išmoktas atsipalaidavimas ankstyvame amžiuje taps svarbiu įgūdžiu vėliau, vaikui suaugus.

Žaidimai su laukimo elementu (šokiai su vienas kitą sekančiais pakėlimais tam tikru metu, slėpimasis po skarele, eilėraštukai su pasikartojančiais žodžiais ar veiksmais). Jie padeda  kūdikiams atsiminti ir suprasti įvairias struktūras. Tokie paprasti žaidimai vėliau taps ypatingai svarbia atspirtimi mokantis sudėtingesnių struktūrų ir darinių, kaip matematika, logika, raštas.

Klausymas. Klausydamiesi skirtingų garsų vaikai mokosi kalbėti. Žaidimai su kontrastingais garsais: aukštu – žemu, ilgu – trumpu, švelniu – aštriu, lavina kūdikio klausą ir padeda vystytis kalbai. Garsų pilna visa mūsų aplinka: virtuvė, parkas, gatvė… Jūs galite padėti vaikučiui išgirsti, atkreipti dėmesį į garsų skirtumus ar panašumus. Taip mokysite jį suvokti intonaciją. Įvairių garsų mėgdžiojimas, žaidimai su kalba yra tiesiogiai susiję su kalbos vystymusi, turtingumu ir raštingumu. Paprasti fonetikos pratimai ankstyvoje vaikystėje labai padeda vaikui vėliau, pradėjus mokytis skaityti ir rašyti.

kūdikių akademija
Beata Judzentė

Jei norite, kad vaikai suprastų ir pamiltų muziką, leiskite jiems kuo anksčiau ją pažinti, dažnai  jos klausytis. Taip ugdomas vaikų muzikinis skonis ir supratimas apie muziką.

Tai tiek šiam kartui. Belieka – praktikuoti. (:

Beje, mamos, ar kas nors yra lankęs ir Yamaha, ir Kindermusik pamokėlęs? O gal net Suzuki pamokėles? Kuo jos skiriasi? Pasidalinkite mintimis!