MAŽŲJŲ SVEI-KA-TA: 7 klaidos, 7 priemonės ir 7 sveiko vaikiško gyvenimo komponentai

Šiandien, metų sandūros taške, dovanoju Jums interviu su Jolanta Motiejūniene. Kas ji? Jolanta yra mano šeimos ir visų Mažųjų valdų sveikatinimo mokytoja ir mažiausiųjų grupės auklėtoja. Tibeto medicinos praktikė, trijų nepaprastų vaikų mama, dinaminės mankštos ir nardymo trenerė. Būtent Jolanta atsakinga už grūdinimo praktikas ir sveikatinimo temas mūsų darželyje, ką neseniai galėjote pamatyti TV3 Žinių reportaže.

Kadaise, seniai seniai, kai gimė Dovydas, jį “gydžiau” įprastais metodais – pvz. mušdavau temperatūrą ibuprofenais, dariau daugybę kitų klasikinių klaidų. Per pirmus trejus gyvenimo metus susirinkom visą puokštę  patirties su anginomis, ausų uždegimais, bronchitais ir panašiai. Dabar, po to, kai Jolanta prieš gerus keturis metus atsirado mūsų gyvenime, beveik nesergame.

Paskutinį kartą Dovydas sirgo prieš beveik metus ir gripą nugalėjo per tris paras, o pediatrė per apsilankymą pažymai gauti klausė ar mes neišsikraustėme į užsienį (mat visai pas ją nesilankome). Jau nekalbu apie meilę sniegui ir pirčiai. Štai mažąją Lūną (2,5 mėn.) prieš pusvalandį nešiau akimirkai į lauką, kur mirktelėjau jos pėdutes į sniegą, o ji tik daugiau oro įkvėpė ir nė nesuverkė.

Taigi, svarbiausi klausimai Jolantai, su geriausiais sveikatos linkėjimais nuo mūsų šeimos ir vaikų darželio Mažųjų valdos.

Iš savo patirties gal galite pasakyti, kokias dažniausiai pastebite “pavojaus sveikatai zonas” arba tėvų klaidas?

  1. Maistas. Vaiko mityboje ypatingai žiemą turi dominuoti šiltas maistas – košės, troškiniai bet ne jogurtukai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi. Be to – praverstų išimti visiškai iš vaiko valgiaraščio greitą maistą ir saldumynus.
  2. Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis darbužių sluoksnis sušaldo ir panašiai. Taigi derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Prie identišklos aprangos vienas perkais, o kitas sušals. Būkite tam jautrūs.
  3. Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą. Net per atostogas ar savaitgaliais reikia išvesti vaiką padūkti į lauką.
  4. Šilumos ir šalčio balansas. Turi dominuoti šiluma: po lauko šiltos arbatos, jei kojos sušalusios – sušildyti, pirtys, mankštelės, bėgiojimai ir kiti šildymosi būdai.
  5. Profilaktika. Reguliariai (kartą per metus) daryti profilaktiką prieš parazitus.
  6. Darymas už vaiką. Saugokitės jei turite polinkį daryti už vaiką – tai gali būti ir silpnos jo sveikatos priežastimi. Juk jei tėvai visada mane aprengia – kam pačiam rūpintis apsirengti, nusirengti, pasitaisyti pirštines ar paprašyti šiltos arbatos.
  7. Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą. Tad rekomenduojame saikingai vartoti laikais, kai yra polinkis ligotis, visai atsisakyti slogos ar rimtesnių ligų metu.

Read More »

Interviu su dinaminės mankštos tandemu trenere Jolanta Motiejūniene

Išduosiu, kad su akademijos mamomis seniai svajojome apie rimtus sporto užsiėmimus – ir mamai, ir vadinamine mankstaikui, kai vaikas irgi sportuoja, o ne tiesiog stumia laiką gretimais. Svajonę nuo rugsėjo padės įgyvendinti ankstyvojo ugdymo, Niat-Nam kovos meno ir dinaminės kūdikių mankštos specialistė, trijų sportiškų vaikų mama Jolanta Motiejūnienė! Ji ves naują akademijos programą dinaminę mankštą tandemu – sportas ir mamai ir vaikui dvejose grupėse – su mažyliais iki metų ir – nuo metų iki dvijeų su puse.

Artėjant rugsėjui su Jolanta kalbamės apie fizinio lavinimo svarbą ir poveikį vaiko raidai.

Renata: Pradžiai apie svarbiausią: Jūsų vaikai, jau beveik suaugę, išskirtiniai ankstyvojo ugdymo gerosios praktikos pavyzdžiai – puikūs žmonės. Ar išties ankstyvas indėlis atsiperka ir pamatuojamais rezultatais, ir nesibaigiančiu džiaugsmu dėl savo intelektualių vaikų? Kodėl verta rinktis aktyvų ankstyvąjį ugdymą?

Jolanta: Taip, iš tiesų taip. Mano vaikams 12, 10 ir 8 metai. Ir galiu skinti savo indėlio į vaikų prasmingą, turiningą užimtumą, vaisius. Jau visiems žinomas posakis „po trijų jau vėlu“ savo teigimą patvirtina. Įdiegti žingeidumas, susidomėjimas pasirinkta veikla ugdo vaiką, skatina jį gilintis, narplioti mėgstamas veiklas. Paauglystėje ypač matosi, kad ankstyvojoje vaikystėje sėkmingai sudėjome visa ko pagrindus.

Pirmiausiai, vaikas žino ko nori, kai gali susiorganizuoti savo veiklą, gali ir nori užpildyti savo gyvenimą be kompiuterių. Antra, yra padėtas pagrindas fiziniam lavinimui, tai yra vaikas jaučia kūną, gali jį valdyti, be pastangų susidoroja su bet kuriuo adekvačiu krūviu. Trečia, sukurtas emocinio intelekto branduolys – vaikas kūrybingas, pilnas entuziazmo, idėjų. Ketvirta, vaikas domisi ir gilinasi į jam patinkančias intelektualias sritis, pavyzdžiui – mokosi naujų kalbų. Ir visa tai daroma SAVO noru ir jau daugiausiai – savarankiškai. Tai tikrai mums, tėvams teikia džiaugsmą.

Renata: Teiginys, kad sportas gerina sveikatą – įprastas, kalbant apie suaugusiuosius, bet kalbant apie vaikus – tai dar nėra savaime suprantama. Ar vaikas gali užaugti pilnaverčiu žmogumi, jei nėra lavinamas jo kūnas? Kiek dėmesio dera skirti vaiko fiziniam intelektui? 

Jolanta: Vaikas gimsta judėdamas, ir juda visa savo gyvenimą. Ir judėjimas vaikui gyvybiškai reikalingas. Be judėjimo silpsta kitos sritys – vaiko emocinis ir intelektualinis fonas. Šiais laikais jau maži pypliukai greit pripranta prie kompiuterių, prie sėslaus gyvenimo būdo. O štai judėti reikia daugiau įdėti pastangų.

 Aktyviems vaikams sportas padeda išlieti energijos perteklių, o pasyviems vaikams skatina išeiti iš tingėjimo, rutinos, padeda gauti pasitikėjimo, kad ir “jis kažką gali”, skatina entuziazmą ir energingumą. Galima pasakyti, kad sportas universalus, įvairaus būdo žmones harmonizuoja. Tik sportavimo būdą reikia parinkti individualiai, pagal vaiką, atsižvelgti į kiekvieną individualybę.

Renata: O kaip toil galime eiti? Ar išties septynmetis gali būti puikiu gimnastu ar gimnaste, balerina ar balerūnu, gerai čiuožti,


puikiai šokti, plaukti, bėgioti – kitaip tariant – veikti bet ką, kas suaugusiam sykiais yra sunkiai įveikiama?

Jolanta: Be abejo, tik reikia įdėti be gaaalo daug darbo. Ties šia vieta verta pamąstyti ar mums reikia “daryti” iš vaiko geriausią gimnastą, baleriną ir panašiai ir atiduosime save tam, ar suteiksime vaikui laisvės pačiam būti tokiu gimnastu, kokiu jis nori būti, galbūt vidutinio lygio, bet laimingu, kuriam gimnastika suteikia džiaugsmą. Gal vertėtų pirmus tris-penkis metus dėti į vaiką indėlį tiek, kiek mums patiems tai teikia džiaugsmą, tada abi pusės bus laimingos. Dėkime indėlį nelaukdami, kad vaikas bus genijus, išskirtinis, be reikalavimų, be perdėtų vilčių. Su tokiu požiūriu jūs tikrai vėliau būsite nustebinti savo vaiko. Ir jis parodys savo išskirtinumą galbūt ten, kur jūs net nesitikėjote.

Renata: Gal galėtumėte pasidalinti keliais konkrečiais patarimais su visomis mamomis: ką paprastomis namų sąlygomis galima padaryti su ką tik gimusiu, ropojančiu ir ką tik išmokusiu vaikšPicture 097čioti mažyliu? Išduokite bent po pratima kiekvienam amžiaus tarpsniui! 🙂

Jolanta: Naujagimis – 1. Paguldžius ant pilvuko, laikyti savo ranką prie pėdų, kad vaikas spirtųsi kojomis nuo rankos. Taigi mažylis gali šliaužti nuo pirmų gyvenimo dienų. 2. Paguldžius ant nugarytės, paimti kojytes, priglausti pėdą prie pėdos ir taip suglaustas kelti prie pilvuko, prie krūtinės, prie galvos. Labai gerai masažuojasi pilvukas.

Ropliukas – 1. Pasodinti mažylį ant vienos savo rankos, su kita savo ranka prilaikome už krūtinės. Sukame vertikalų ratą. Šis pratimas vysto vestibuliarinį aparatą. 2. Pasiimame vaiką ant rankų ir šokame, sukiojamės, džiaugiamės. Šis pratimas taip pat vysto vestibuliarinį aparatą bei orientavimąsi erdvėje.

Vaikštukas – 1. Pririnkti akmenukų ir sudėlioti takelio forma. Prilaikant mažylį, padėti jam eiti takeliu. Puiki profilaktika nuo plokščiapadystės bei masažas visų pėdos taškų, kas teigiamai veikia visą organizmą. 2. Ėjimas ant rankų. Laikome mažylį už kojų taip, kad jis rankomis siektų grindis ir galėtų jomis eiti. Keliaujame pirmyyyyn…

Renata: O kalbant apie tą svajonę, kurią padėsite man ir kitoms akademijos mamoms įgyvendinti – dinaminė mankšta tandemu skamba įmantriai – ką atrasime lankydamos šią programą: mamos su mažyliais iki metų ir mamos su vyresniais?

Jolanta: Daug nedetalizuokime – palikime erdvės maloniam netikėtumui. Šios mankštos tikslas – judėti kartu su mažyliu, judėti mamytei turint natūralų, gamtinį svorį – vaikelį. Kaip gera judant bendrauti su mažyliu, jausti ryšį. Jam augant – augs ir mamytės jėga. Prisiminsime ir mūsų jėgą, ir lankstumą, ir kvėpavimą bei savimasažą. Sustiprėsime darydamos dinaminę mankštą mažiesiems, o lakstydamos su dičkiais tikrai paprakaituosime. Sportusime ir be priemonių ir su jomis.dinamine manksta II

Dar pabaigai turiu kelis konkrečius klausimus – pirtis ir kūdikis/mažas vaikas – kada pradėti? Ar tai padeda ar yra pavojaus pakenkti? Gal kaip ir suaugusiems – ne visi yra vienodos bioritmikos ir ne visiems tai sveika? Kitas klausimas – maudynės šaltame vandenyje – kada pradėti ir kaip praktikuoti? Mano sūnus tik ir laukia progos vonioje pakeisti šiltą srovę ledine – ar teisingai darau leisdama šią išskirtinę pramogą? 

Jolanta: Pirtis ir šaltas vanduo tai labai plačios temos, kurioms reikia nuodugnaus aprašymo. Trumpai šnekant, vaikas gimsta su unikalia termoreguliacija, galimybe priimti nuo didelio temperatūros minuso iki didelio pliuso. I.Čarkovskis teigia, kad veikdamas odos receptorius, šaltas vanduo iššaukia stiprią nervų impulsų srovę į nugaros smegenis ir centrinę nervų sistemą, tokiu būdu gamindamas ir sureguliuodamas organizmo energiją. Šaltas vanduo taip pat aktyvizuoja biocheminius procesus: greitėja angliavandenių apykaita, vidinės sekrecijos liaukos išskiria į kraują tonizuojančius hormonus. Gerėja didelių ir mažų kraujagyslių darbas ir kraujo judėjimas jomis. Šaltis tonizuoja nervų centrus, mobilizuoja rezervines organizmo galimybes, didina organizmo aktyvumą. Beje, nuolat maudantis šiltame vandenyje mažylio kūnas praranda gebėjimą priešintis kūno atvėsinimui ir bet kokiam oro temperatūros pakitimui, todėl gerokai lengviau „prikimba“ sloga, angina ar nedraugiškai nusiteikęs virusas. Taigi, net ir besimaudančiuosius šiltame vandenyje maudynių pabaigoje pravartu apipilti vėsiu vandeniu.

Visi dalykai daromi adekvačiai, protingai neša naudą, tad svarbu neperlenti lazdos.

Kūdikius pradėti grūdinti reikėtų ne šaltame, o vėsiame vandenyje. Į šaltą vandenį juos galima panardinti nebent 1-2 sekundėms, o ištraukus iš vandens būtina šildyti aktyviai judinant rankas ir kojas. Mažųjų šildymas aptrinant juos rankšluosčiais iki raudonumo netinkamas – prapuola maudynių vėsiame vandenyje nauda.

Mažųjų pratinimas prie šalčio skirstomas į tris etapus: pradinis apsipratimas, pratinimasis ir visiška adaptacija. Pratinimas galimas taikant natūralias gamtos priemones, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant gruntą (vaikščiojimas basomis kojomis grindimis, žeme, ledu, sniegu), vandenį (apsitrynimas šlapiu rankšluosčiu, vėsus, kontrastinis, šaltas dušas, maudynės vėsiame vandenyje, apipylimas šaltu vandeniu, panėrimas į šaltą vandenį, apsitrynimas sniegu), orą (dažnas patalpų vėdinimas, pasivaikščiojimų metu lengva apranga, miegas gryname ore).

Nusprendę grūdinti vėsiu vandeniu neskubėkite – pirmos maudynės turi būti trumpos, trukti vos keletą sekundžių. Tai galėtų būti vaikučio apipylimas iš kibirėlio, jo panardinimas po vandeniu. Ilgainiui mažylis prie to pripras ir tai teiks jam malonumo. Svarbu tik visą laiką stebėti vaikučio būseną. Net ir vėsiame vandenyje mažylis neturi prarasti aktyvumo ir judrumo, o jo kūnelis turi būti rožinės spalvos. Kūdikių grūdinimas turi būti prieinamas, sistematingas, nuoseklus, pagrįstas individualiomis vaiko savybėmis (pripratimas, adaptacija šalčiui, poodinis riebalinis sluoksnis, aktyvumas vandenyje, savijauta, nuotaika ir t.t.).

Jokiu būdu nereikėtų mėginti siekti rekordų ir jėga mažylį apipilinėti šaltu vandeniu.

Nepamirškite – prieš ir po maudynių vėsiame vandenyje visada reikia gerai sušildyti vaiką dinaminiais pratimais.

Čia viename daug įvairių klausimų. Dėl jūsų sūnaus. Tai vėl ilgas atskiras klausimas. Jei kaip jūs sakote vaikas nori pakeisti vandenį į ledinį vonioje, it dėlto vanduo tampa šaltas ir jis jame būna ilgai – to daryti nereikėtų. O jei tą patį darote duše, ir tai išeina kaip kontrastinis dušas – tai puiku. Čia skirtingas poveikis streso ir šoko organizmui.

Didžiulė padėka Jolantai už šį pokalbį – juk auginant vaikelį klausimų yra daugiau nei kokybiškų atsakymų, tad tokia konsultacija – tikras lobis! Iki greito!

 

Tvarkaraštis.