Didysis Suzuki metodo centro koncertas. Padėka ir palinkėjimai

Mano meilė!

Mažai kas žino, kad mano vaikystės-jaunystės svajonė buvo tapti režisiere, o vėliau – šokėja. Muzikos mokykloje baigiau choreografijos kursą, dešimtmetį po to šokau TODES būryje. Iki šiol scena yra mano dvasios stygų virpintoja. Todėl sekmadienį, stebėdama nepaprastą reginį – Suzuki metodo centro jubiliejinį koncertą ir akimis į sceną lydėdama savo sūnų Dovydą ir dešimtis Mažųjų valdų auklėtinių, patyriau tai, ką literatūroje vadiname “širdis tuoj iššoks iš krūtinės”.

Man retai kada pritrūksta žodžių, bet visada jų stokoju, kai tėvai, pirmą kartą girdėdami apie Suzuki metodą klausia, kuo jis skiriasi nuo klasikinės muzikos mokyklos. Galiu metodiškai išvardinti skirtumus, pradžioje taip ir darau. Bet tiksliau būtų klausti:

Ar galime žvaigždę lyginti su žvaigždynu?

Ar galime smilgą lyginti su rožynu?

Esu nepaprastai dėkinga, kad likimas pakankamai anksti leido man sužinoti kas yra Šiniči Suzuki ir atrasti Mokytojas nuo Dievo – Sabiną Kalibataitę ir Jeleną Gliaudelienę. Kiek Dovydo asmenybės raidai davė muzikavimas negaliu nė nusakyti! Read More »