Apie tai, kaip aš viską spėju. Ypatingai antro darželio atidarymo išvakarėse

Šiuo metu į pabaigą eina pirmos nuotolinio Stebuklinga pradžia kurso grupės darbas. Viena iš grupės mamų, Margarita (ir šiuo literatūrišku vardu, jei ne vyro prieštaravimai būtų buvusi pavadinta mano dukra) klausė:

Man vis dar keista suvokti, kad esu dviejų mama. Tikrai? Jie mano?!

Tikrai žaviuosi Jūsų užsidegimu vaiko ugdymui. Dažnai kyla klausimas kokia yra Jūsų pačios dienotvarkė, kaip Jūs inkorporuojate Lūnos ugdymą į savo dieną, kada atliekate buitinės kasdienes užduotis, kaip ruošiatės paskaitoms ir seminarams, kada randate laiko vyresnėliui ir vyrui ? Gal galėtumėte pasidalinti?

Klausimas man sukėlė labai įdomų polėkį paknibinėti kasdienybę. O atsakymai gal išties kam nors dar, ne tik Margaritai, pravers? Kadaise esu rašiusi apie prioritetus. Bet šiandien yra šiandien. Daug kas kitaip. Na ir antrojo darželio Antakalnyje atidarymo išvakarėse šis klausimas skamba keliančiai šypseną.

Taigi, dabar 10:29. Lūna miega pirmąjį savo miegą, kuris trunka apytiksliai dvi valandas. Kai tik ji užmiega – metu viską (ant stalo kalnelis graikiško apelsino žievių, kurį abi skaniai suvalgėme išlydėję tėtį į darbą. Ant kilimo mėtosi žaislai ir mano knygos (kitas vebinaras apie muzikalumo ugdymą, rengiu kalbėjimo gaires). Vonioje – skalbiniai. Trumpai tariant – vaikiškai-mamiškas bardakas. Bet, su juo reikia susitaikyti, jei nori dirbti (bet negali/nenori samdyti tarnaitės), nes miego metas yra vienintelis laikas, kai galiu. Kai Lūna nemiega – stengiuosi nė nepaliesti kompiuterio ar telefono (pavyskta ne visada). Taigi – metu viską ir dirbu. Dirbu ne viena, Mažųjų valdų komanda yra jau labai didelė, ja stengiuosi pasitikėti ir netrukdyti dirbti (pavyksta ne visada). Užsiimu tik savo – vertybiniais, metodiniais reikalais ir seminarais.

Read More »