Ką aršiai saugo Mažųjų valdų sfinksai? Prisimenu po šventės ir Jums siūlau!

Išlydėjome į tolesnį gyvenimą vyriausius Mažųjų valdų darželio auklėtinius. Juos vadiname karalaičiais. Prieš metus ketvertuką, o šiemet – net dešimtuką. Ne veltui sakoma, kad laiko tekmė geriausiai matyti stebint kaip auga vaikai. Prieš kelias dienas užsukusi į darželį net kruptelėjau – ant laiptų susėdę išdykavo mūsų absolventai. Tokie dideli! Nepalyginsi su pradedančiais kelionę sociume dvimetinukais. Jie toki tvirti, turintys vidinę ir vis sunkiau pajudinamą ašį.

Besiruošdami antrojo vaikų darželio atidarymui Antakalnyje, atlikome mums artimų vertybiškai arba pagal lokaciją darželių požiūrio ir paslaugų analizę. Labai norėjome persitikrinti, kur gi esame. Išties gera suvokti, kad esame išskirtiniai – kiekvienam vaikui – keturkalbystė prabangiuoju imersijos metodu. Ne, tai ne pamokėles kaip daugumoje vietų kitur. Mūsų atveju su vaikais nuolat būna kitakalbiai asistentai. Kartu valgo, eina į žygius, važiuoja į gimnastiką, guldo miegoti ir svajoja. Taigi, jei jūsų svarstomas darželis skelbiasi mokąs kalbos – pasitikrinkite kas tai konkrečiai yra. Bandyti susodinti gūvius ikimokyklinukus už suolų ir mokyti akademiškai – misija įmanoma, bet iš anksto aiškiai žlugdanti daugumos vaikų kūdybiškumą.

Kas dar? Be keturkalbystės – muzika, matematika, sportinės gimnastika, dailės saviraiška, žygiai ir ekskursijos, Messy play ir niekada nesibaigianti – kasdienė šventė. Ir visa tai (ne mažiau svarbu!) – su savo srities specialistais ir – nuo pat 2 metų amžiaus. Akademijoje galite pasiimti spalvinimo lapą, kuriame kaip Darbėnų knygoje nuotaikingai atspindėta viskas, kas vyksta vaikų darželyje Mažųjų valdos. Vos sutilpome į A3 formatą (Ačiū iliustratorei Kotrynai Laučytei, kuriai tai pavyko).

Advertisements

Laikas į darželį? Pirmiausiai – pasiruoškite patys! Spalvinimo lapas dovanų

„Na, mažyli, ar tau čia patinka?”, – klausia mama arba tėtis savo mažojo per pirmąjį apsilankymą darželyje, kurį svarsto rinktis savo vaikui. Per vizitus mūsų darželyje dažniausiai girdime pritariantį “Tep”. Bet mes ne apie tai. Dvimečio patinka-nepatinka labai trapūs, momentiški, paveikiami naujos vietos, didesnio garso ar dar kokio netikėtumo. Iš jo reakcijų puikiai matote, kaip jis čia jaučiasi, o klausinėti, kurti iliuziją, kad vietą rinksis jis – gana naivu ir nesąžininga vaiko atžvilgiu.

Jau lankymo metu klausinėjame: „O šita auklėtoja tau patinka? O šita – nepatinka?” – dar vienas nesusipratimas. Juk vaikas negalės rinktis, jam reikės bendrauti su visomis. Tad gal geriau padėti jam išmokti sugyventi su visais supančiais žmonėmis, net jei šie nutolę nuo Jūsų tobulybės vizijos?

Ir tai tik dalis sunkumų, pastebimų pasaulyje, kuriame tėvai nepaprastai rūpinasi savo vaikais. Taip smarkiai, kad net ima kenkti trukdydami savarankiškėti.

Pasimetę, ryžtingi, verksmingi, drebantys, užtikrinti, ramūs, kupini nevilties arba laimingi ir tikrai visi – besijaudinantys. Tokie visokie tėvai atveda savo mažuosius į darželius. Esu mačiusi daugybę tėvų ir girdėjusi gausybę su darželio lankymo rūpesčiais susijusių istorijų. Dar daugiau jų yra mačiusi ir girdėjusi psichologė Viktorija Grigorjeva, kuri konsultuoja ir darželius, ir auklėtojus, ir tėvus.

Mūsų gausi patirtis rodo, kad darželio lankymo sėkmė pirmiausiai priklauso nuo gero psichologinio tėvų pasirengimo, ir nuo to, kaip jie suvokia vykstančius procesus, ar „teisingai” elgiasi šiuo jautriu šeimai laikotarpiu. Kas vienija daugumą tėvų, besikreipiančių su rūpesčiais? Dažniausiai (bent 8 iš 10 atvejų) – nesusipratimas kyla dėl to, kad tėvai klaidingai tikisi, kad pasirinkę darželį su tam tikra tvarka ir sistema, savo pastabomis ir reikalavimais gali iš esmės pakeisti darželyje vykstančius procesus, pakreipti juos pagal savo matymą, savo išmanymą, savo vaiką.

Keturkalbis vaikų darželis Mažųjų valdos – nuo šiol ir Antakalnyje!!!

Taip, taip, sakiau, kad ramiai auginsiu dukrytę, ir du metus nedirbsiu, tačiau gyvenimas pasuko savo vaga, ir šiuo metu mano produktyvumas ir kūrybiškumas kaip niekados didelis. Seminarai, praktinės seminarų dienos, leidiniai ir net naujos programos, o didžiausia žinia – jau nuo birželio duris atvers antrasis keturkalbis vaikų darželis Mažųjų valdos ir antroji kūdikių akademija Mažųjų valdos (nuo rugsėjo mėn.).

Ne tik keturios kalbos, bet ir – vyrai auklėtojai – Mažųjų valdų kasdienybė!

Vaikų darželis įsikurs pirmuose dviejuose aukštuose, o akademija su atskiru įėjimu – trečiajame. Puikioje vietoje – Antakalnio g. 26A. Čia jau labai greitai pasigirs vaikų juokas, kiemas bus pertvarkytas pagal geriausias lauko pedagogikos tradicijas, vidines erdves papuoš dailininkė Kotryna, valgomajame pasklis aukščiausios kokybės AUGUEKO maisto kvapas, o stipriausios pasaulyje komandos pagalba suskambės net keturios kalbos, muzika, pasakos ir kitokie mano ausis glostantys garsai.

„Mamyte, pirmą darželį padarei man, o antrą darai Lūnai? O knygą kokią jai parašysi? Tikros linksmybės!” – džiaugiasi Dovydas. Jam šis namas kaipmat tapo magišku, kai namo parėmimo dieną, vienoje iš erdvių rado LEGO gaisrinę mašiną! Vyras nustatė, kad LEGO – 2004 metų! Dovydas stebėjosi, kaip galima nusipirkus sudėti ir neišrinkti kitiems projektams vėliau!

Apie dinaminės mankštos karavaną

Apie dinaminę mankštą ir nardančius kūdikius pirmą kartą išgirdau prieš beveik aštuonis metus kursuose pas Romualdą Šemetą. Buvau priblokšta, kokie jie išties stiprūs. Jei tik padedame jiems sustiprėti. Ten prasidėjo mano kelionė į begalinės meilės vaikų potencialui karalystę, kur dinaminė mankšta, arba kūdikių joga tėra ledkalnio viršūnė, į kurią įkopia tikrai ne visi. O šiandien žinau, kad mano misija yra:

• pasakoti tėvams apie beribį mažo vaiką potencialą ir nepaprastą jo visapusę stiprybę;
• padėti konsultacijomis tiems, kas nori bent kažkiek šį potencialą realizuoti namuose (nesvarbu, ar darant labai daug, ar tik tam tikroje srityje – gerbiu visus) – seminarais, 7 intelektų lavinimo programa, knyga, Instagram ir Facebook srautas;
• padėti tiems, kas nori ypač turiningo ir tuo pačiu žaidybiško ikimokyklinio ugdymo (vaikų darželis Mažųjų valdos).

Kai rugpjūtį švenčiau gimtadienį, daug kas rašė nesuvokiantys, kaip viską spėju. Spėju, nes kasdien sau kartoju – kokybė yra daryti ką reikia ir būtinai nedaryti ko nereikia. Kai neseniai paskelbiau Lūnos mankštos akimirkas, kilo begalinis piktumas. Žmonės ne šiaip apsikeitė nuomonėmis, ne, žmonės ėmė visaip piktintis ir plūstis be turinio. O tokiame plūdimęsi visuomet paskęsta argumentuoti komentarai ir klausimai, į kuriuos mielai atsakyčiau. Bet padaryti to negalėjau, nes nustojau skaityti komentarus ties publikacija. 

Tiesiog turiu vidinę taisyklę nedaryti to, kas atima daugybę energijos, kurią vietoje to paskyriau šeimai, Lūnos mankštai, praktinės seminarų dienos RAMŪS VAIKAI – LAIMINGI TĖVAI organizavimui ir straipsniams apie dinaminę mankštą. Labai smagu, kad atsirado žmonės, kurie atrado dinaminę mankštą ir teiravosi trenerių kontaktų arba tiesiog privačiai rašė palaikančius laiškus.

Taigi kviečiu užmesti akį detaliau į seną LNK laidą, kur skraidino net kelis (ir manęs ten nebuvo) bei į dar vieną sveikuolių susitikimą, kur irgi radau nuostabų pavyzdį.

Bet – atsiprašau visų, kurie galbūt uždavė klausimus. Žemiau, tikiu, rasite atsakymus į juos, arba bent nuorodas į šaltinius. Nes aš nesu dinaminės mankštos trenerė, aš tesu jos praktikė ir šalininkė.

O prieš pradedant patikslinsiu – aš nemanau, kad visi taip privalo daryti, bet manau, kad visi tėvai privalo ŽINOTI, koks yra kiekvieno vaiko potencialas, nepasiekiama maksima tam, kad bent keliais žingsniais prie jo priartėtų. Nesvarbu ar tai tik kelioliką minučių per dieną užimančios specprogramos, ar tiesiog dėmesingas žvilgsnis į akis ir pakalbinimas, kai keiti sauskelnes.

Kas yra dinaminė mankšta?

Radau seną LNK laidą. Nuostabūs kadrai. Prisiminiau kelis pratimus, kuriuos būtinai įtrauksime Lūnai.

Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) – vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų.  Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas – sveikas vaikas.

Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės – daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugęs su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose – pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės arba pasyviosios mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-80 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą. Taip pat savo veikloje dinaminę mankštą taikė pedagogai Nikitinai. Šio metodo šaltinių galima ieškoti ir Senovės Rytuose, nes panašūs pratimai buvo įtraukti į  japonų nindzėms ruošti naudojamų pratimų kompleksus (Jolanta, ačiū už šiuos faktus!).

MAŽŲJŲ SVEI-KA-TA: 7 klaidos, 7 priemonės ir 7 sveiko vaikiško gyvenimo komponentai

Šiandien, metų sandūros taške, dovanoju Jums interviu su Jolanta Motiejūniene. Kas ji? Jolanta yra mano šeimos ir visų Mažųjų valdų sveikatinimo mokytoja ir mažiausiųjų grupės auklėtoja. Tibeto medicinos praktikė, trijų nepaprastų vaikų mama, dinaminės mankštos ir nardymo trenerė. Būtent Jolanta atsakinga už grūdinimo praktikas ir sveikatinimo temas mūsų darželyje, ką neseniai galėjote pamatyti TV3 Žinių reportaže.

Kadaise, seniai seniai, kai gimė Dovydas, jį “gydžiau” įprastais metodais – pvz. mušdavau temperatūrą ibuprofenais, dariau daugybę kitų klasikinių klaidų. Per pirmus trejus gyvenimo metus susirinkom visą puokštę  patirties su anginomis, ausų uždegimais, bronchitais ir panašiai. Dabar, po to, kai Jolanta prieš gerus keturis metus atsirado mūsų gyvenime, beveik nesergame.

Paskutinį kartą Dovydas sirgo prieš beveik metus ir gripą nugalėjo per tris paras, o pediatrė per apsilankymą pažymai gauti klausė ar mes neišsikraustėme į užsienį (mat visai pas ją nesilankome). Jau nekalbu apie meilę sniegui ir pirčiai. Štai mažąją Lūną (2,5 mėn.) prieš pusvalandį nešiau akimirkai į lauką, kur mirktelėjau jos pėdutes į sniegą, o ji tik daugiau oro įkvėpė ir nė nesuverkė.

Taigi, svarbiausi klausimai Jolantai, su geriausiais sveikatos linkėjimais nuo mūsų šeimos ir vaikų darželio Mažųjų valdos.

Iš savo patirties gal galite pasakyti, kokias dažniausiai pastebite “pavojaus sveikatai zonas” arba tėvų klaidas?

1. Maistas. Vaiko mityboje ypatingai žiemą turi dominuoti šiltas maistas – košės, troškiniai bet ne jogurtukai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi. Be to – praverstų išimti visiškai iš vaiko valgiaraščio greitą maistą ir saldumynus.
2. Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis darbužių sluoksnis sušaldo ir panašiai. Taigi derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Prie identišklos aprangos vienas perkais, o kitas sušals. Būkite tam jautrūs.
3. Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą. Net per atostogas ar savaitgaliais reikia išvesti vaiką padūkti į lauką.
4. Šilumos ir šalčio balansas. Turi dominuoti šiluma: po lauko šiltos arbatos, jei kojos sušalusios – sušildyti, pirtys, mankštelės, bėgiojimai ir kiti šildymosi būdai.
5. Profilaktika. Reguliariai (kartą per metus) daryti profilaktiką prieš parazitus.
6. Darymas už vaiką. Saugokitės jei turite polinkį daryti už vaiką – tai gali būti ir silpnos jo sveikatos priežastimi. Juk jei tėvai visada mane aprengia – kam pačiam rūpintis apsirengti, nusirengti, pasitaisyti pirštines ar paprašyti šiltos arbatos.
7. Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą. Tad rekomenduojame saikingai vartoti laikais, kai yra polinkis ligotis, visai atsisakyti slogos ar rimtesnių ligų metu.

Kaip pradžiuginti mažutį kūdikį? Veiklų sąrašas šventiniams giminių susibūrimams

Kadaise, labai labai seniai, 7 intelektų lavinimo programą buvo siūloma lankyti ir šeimoms su 2-5 mėnesių mažyliais. Tačiau grupės susirinkdavo ypač retai, tad jau kurį laiką programa siūloma tik 5-24 mėnesių mažyliams ir jų tėveliams.

Bet! Įkvėpta savo ir dukrelės Lūnos (šiuo metu 2,5 mėnesio) sėkmingomis pramogomis nutariau šią neteisybę ištaisyti. Tarpsniui, kuris neretai vadinamas ketvirtuoju nėštumo trimestru jau netrukus pasirodys naujausias mano sumanymas – leidinys su lydinčiomis priemonėmis, kuris, tikiu, taps būtina pirmojo pusmečio kraitelio dalimi, puikia “palankynų” ar krikštynų dovana: STEBUKLINGA PRADŽIA: PIRMIEJI MĖNESIAI. (Šiuo metu medžiaga dėstoma mano seminare).

ĮDOMIUKAS: folija + karoliukai + žvangutis + pakavimo popierius + raištelis

Švenčių sukūry daugybę laiko praleidžiame giminių ir artimųjų susibūrimuose. Tad pasidalinsiu keliomis idėjomis iš minėto leidinio: sąrašu veiklų, kuriomis galite pradžiugintį savo ar ne savo mažutį kūdikį.

Per šiuos ilgus darbo su tėvais metus esu pastebėjusi: tėvai (ir ypač tėčiai) mielai užimtų savo atžalą, bet sunkiai sugalvoja kuo, kol ji dar nekalba. Tą patį nežinojimą patiria abu tėvai su vos gimusiu kūdikiu. Rodos, kad jam tereikia valgyti, miegoti ir kakoti. Tačiau išties jis labai nori patirti daug daugiau, o kuo smagiau jis praleis budravimo valandėles – tuo skaniau valgys ir miegos.

MAŽĄ VAIKELĮ DŽIUGINANČIOS VEIKLOS (galite atsispausdinti ir pakabinti giminėms ir draugams matomoje vietoje)

Didysis Suzuki metodo centro koncertas. Padėka ir palinkėjimai

Mano meilė!

Mažai kas žino, kad mano vaikystės-jaunystės svajonė buvo tapti režisiere, o vėliau – šokėja. Muzikos mokykloje baigiau choreografijos kursą, dešimtmetį po to šokau TODES būryje. Iki šiol scena yra mano dvasios stygų virpintoja. Todėl sekmadienį, stebėdama nepaprastą reginį – Suzuki metodo centro jubiliejinį koncertą ir akimis į sceną lydėdama savo sūnų Dovydą ir dešimtis Mažųjų valdų auklėtinių, patyriau tai, ką literatūroje vadiname “širdis tuoj iššoks iš krūtinės”.

Man retai kada pritrūksta žodžių, bet visada jų stokoju, kai tėvai, pirmą kartą girdėdami apie Suzuki metodą klausia, kuo jis skiriasi nuo klasikinės muzikos mokyklos. Galiu metodiškai išvardinti skirtumus, pradžioje taip ir darau. Bet tiksliau būtų klausti:

Ar galime žvaigždę lyginti su žvaigždynu?

Ar galime smilgą lyginti su rožynu?

Esu nepaprastai dėkinga, kad likimas pakankamai anksti leido man sužinoti kas yra Šiniči Suzuki ir atrasti Mokytojas nuo Dievo – Sabiną Kalibataitę ir Jeleną Gliaudelienę. Kiek Dovydo asmenybės raidai davė muzikavimas negaliu nė nusakyti! 

Kokoso riešuto kiautas, dėmesio kortelė ar karoliukas vietoje PMŠ

Kaip yra nustačiusi žymioji Pepė Ilgakojinė – vaikai yra tikri daikteliautojai, tačiau vis dar lieka neaišku, ką tiksliai dovanoti, siekiant, kad žaislas būtų vaiko akiratyje daug ilgiau nei vieną dieną ir atneštų jam kuo daugiau naudos?

Kokoso kiautas patinka ne tik vaikams. Galima ne tik migdyti, bet ir plukdyti, ar panaudoti kaip serviravimo dubenėlį.

Pagrindinę trokštamą savo vaiko dovaną garantuotai žinote, tačiau aplinkui yra ir kitų vaikų, kuriems, esu tikra, ką nors perkate ar gaminate. Vietoj skubriai parduotuvėje nugriebto daikto (PMŠ – paskutinės minutės šlamšto), siūlau kelis nestandartinius sprendimus, kurie tikrai tikrai pradžiugins mažuosius daikteliautojus.

Populiariausi visų laikų žaislai

Laisvas žaidimas yra tai, ką šiuolaikinių vaikų tėvai gerai išmanė. Naujosios kartos vaikus vis rečiau pamatysi laisvai žaidžiant. Apie laisvo žaidimo prasmę, naudą ir būtinumą vis dažniau pavojaus varpais skambina tarptautinės organizacijos, ugdymo specialistai ir psichologai.

Tad, jei norite paskatinti ikimokyklinio amžiaus vaiką laisvai žaisti – pasirūpinkite tokiais nestandartiniais žaislais-daiktais.

Dėžės ir dėžutės, pagaliai ir pagaliukai, medžiagų atraižos, virvelės, o taip pat smėlis ir vanduo, kaip rodo vaikų žaidimų tyrimai yra patys populiariausi visų laikų žaislai naudojami laisvam žaidimui. Netikėtas rinkinys išties pradžiugins ir kūrybai išprovokuos jūsų mažąjį bičiulį.

Mažųjų valdoms PENKERI! Kelios eilinės neeilinės istorijos

Vakar Mažųjų valdos atšventė penktąjį gimtadienį. Penkeri metai, dešimtys seminarų, šimtai pamokų, tūkstančiai šeimų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis keliomis istorijomis, kurios yra neeilinės ir tuo pačiu eilinės, lyg kalbančios, iliustruojančios tūkstančius kitų!

Bet prieš tai noriu tarti kelis didžiulius ačiū:

• Lolitai, kurią prieš daugiau nei penkerius metus užsipuoliau automobilių stovėjimo aikštelėje su pasiūlymu vesti pamokas ne tik savo, bet ir mano studijoje. Ji buvo pirmoji akademijos mokytoja. Šiandien jų 12. Likus savaitei iki atidarymo Lolita žvalgėsi pro dar statybinėm dulkėm nusėtus akademijos langus ir manė, kad šnypštas bus, o ne atidarymas. Ačiū, Lolita, kad patikėjote.

  

  Dovydas 2013 m. gruodžio 6 d. akademijos atidaryme ir 2018 m. darželio baigimo šventėje.

• Pirmosioms 7 intelektų lavinimo programos grupėms. Už kantrybę ir pakantumą. Dažnai pagalvoju kaip būtų smagu, jei jie ir dabar išlankytų programą ir pamatytų, kaip nuostabiai ji pakitusi, kokia įvairiapusė, išsami ir praturtinanti tėvystę.
• Savo sūnui Dovydui. Už visas nuo jo nuvogtas dėmesio valandas, už nuovargio kupinus vakarus, juk projektas prasidėjo kai jam buvo vos vieneri iki iki pat kokio trečiojo gimtadienio buvo mažokai ramybės namuose, kol MV stojosi ant kojų.
• Visai Mažųjų valdų komandai. Kasdien jaučiu dėkingumą jiems už tai, ką daro ir kaip daro.
• Tokiems ypatingiems komandos nariams kaip Simona, Jolanta ir Karolina. Moterys, pačios žinot už ką. 🙂

Ir dar prieš istorijas viena mano sūnaus, pirmagimio Dovydo citata. Štai, ką jis man kartais sako:

Ech, mama, jei ne mano gimimas – nei tu Mažųjų valdų būtum įkūrusi, nei knygą būtum parašiusi. Kaip gerai, kad aš gimiau!

Pirmoji apie Inetą ir jos Jonę bei judviejų kelią nuo Mažųjų valdų atradimo 2013 m. pabagoje iki dabar. Inetos portretas lydi mane visus šiuos metus. Ji yra viena iš kokių 20 proc. tėvų, kuriems vaikai yra geriausias dalykas, koks tik galėjo nutikti gyvenime. Rodos jiems nėra nieko smagesnio (būtent smagesnio, o ne tik svarbesnio) nei auginti vaikus. Ačiū Ineta už šį vaizdinį.

Žaidžiame televizorių (improvizacija, kūryba, laisvas žaidimas)

Ne per seniausiai vienas bičiulis mane tiesiog pribloškė savo sukurto žaidimo genialumu. Tad gavau leidimą pasidalinti ir su Jumis. Šį žaidimą stebėjau žaidžiant su 5 ir 6,5 metų ypač kūrybiškų ir judrių vaikų porele. Tačiau kiek mano žinios leidžia daryti prielaidą – galima bandyti žaisti nuo kokių 4 metų.

Kaip žaisti televizorių?

Ramiai įsikurkite ant sofos su puodeliu arbatos, kavos ar karšto šokolado.

Papasakokite vaikams, kad jie dabar galės būti televizoriaus herojais.

Paimkite į rankas įsivaizduojamą pultelį, ištarkite magiškąjį ČIK! ir garsiai praneškite kokį kanalą įjungėte: sporto, muzikinį, “discoverį”, lietuviškų naujienų, šunyčių patrulių, elzos ar bet kokį kitą. Raktažodis turi būti vaikui žinomas.