Renkatės vaikų darželį? Pažaiskite specialiųjų tyrimų tarnybą!

Geriausio. Naujausio. Su daugybe meilės. Su puikia ugdymo programa. Su lauko pedagogika. Trumpai – paties pačiausio. Būtent tokio darželio norime savo vaikams. Bet kaip pasirinkti ir žinoti – ką pasirinkai? Kartu su Viktorija Grigorjeva parengėme Jums kelis patarimus.

Jei nutarėte vaikui paieškoti privataus darželio – netingėkite paskirti daugiau laiko tyrimui. Galite net pažaisti specialiųjų tyrimų pareigūną. Kai renkatės darželį, būkite kuo priekabesni ir klausinėkite net, rodos akivaizdžiausių dalykų – visko, kas tik šauna į galvą.

Gera gera. 

Viktorija dažnai mini, kad neretai tėvai per klaidą tikisi, jog darželis pasikeis, galima bus reikšti pageidavimus. Tai – klaidinga iliuzija, todėl koks yra darželis išsiaiškinti reikia iki jį pasirenkant. Ir rinktis tinkamiausią Jūsų šeimai, be iliuzijos pakeisti jame esančią sistemą. O kai darželis jau pasirinktas – laikas pasitikėti ir tuo pačiu padėti pasitikėti vaikui.

Per savo darbo metus esu sutikusi įvairiausių tėvų. Daugelis jau nuo vaiko kūdikystės žino, kad norės lankyti būtent mūsų, Mažųjų valdų darželį, bet net ir tokiems sakau – būtinai nukeliaukite pasižvalgyti ir kituose darželiuose, juk renkatės vietą, kuri turės didelės įtakos Jūsų vaiko dabarčiai ir ateičiai. Reikai įsitikinti, kad darželio systema yra priimtina ir viskas šioje sistemoje suprantama.

1. Iki paieškos pradžios – surašykite savo kriterijus

Surašykite 5-7 Jūsų šeimai svarbiausiuskriterijus (iki paieškos pradžios) ir surašykite juos nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus.

Pavyzdžiui:

1. 1. 1. Man svarbu sveika mityba.
      2. Man svarbu, kad būreliai būtų įskaičiuoti/vyktų pirmoje dienos pusėje.
      3. Man svarbi saugi ir graži aplinka, didelis kiemas.
      4. Man svarbu, kad mokytųsi užsienio kalbų.
      5. Man svarbu, kad dirbtų auklėtojai asmenybės, konsultuotų psichologė, auklėtojai būtų lankstūs ir draugiški.
      6. Man svarbu, kad daug ir bet kokiu oru būtų lauke, daug mankštintusi.

2. Įvertinkite, kokią sumą norite ir galite skirti darželiui.

Priminkite sau – nemokamas sūris tik pelėkautuose. Yra išties įtartinai pigių darželių, tad tokiuose klauskite apie darbuotojų kaitą, apie tai – kaip jiems mokami atlyginimai, apie jų išsilavinimą ir kultūrą. Kiek pinigų skiriama priemonėms arba pavyzdžiui – kiek popieriaus skiriama grupei per mėnesį? Nustebsite sužinoję, kad ne visur vaikai piešia kiek panorėję.

Draugai sako, kad leisdami vaiką veltui išmesite pinigus? Tyrimai rodo, kad kiekvienas į kokybišką ankstyvąjį ugdymą investuotas euras pavirsta septyniais ateityje. Kalbame apie korepetitorius, kurių Jums gali nereikėti mokykloje, apie išvengiamas ligas ir elgesio sutrikimus, apie intelektualinį vaiko potencialo atskleidimą, talentų ugdymą ir tiesiog – vaiko būseną po darželio ir savaitgaliais.

Ar Jūsų vaikai dažnai sutinka Liūdesiukus-Nusivyliukus?

Liūdesiukai ir Nusivyliukai – yra tokie nykštukai, kurie atneša vaikui žinią, kuri jam ne ypatingai patinka. Sutikęs Liūdesiuką ir Nusivyliuką mažylis reaguoja įvairiausiai – nuo švelnios veidą puošiančios melancholijos iki pusvalandį trunkančios “isterijos”.

Ar žinote, kas būdinga mūsų laikams? Tėvai paniškai bijo vaiko susitikimų su Liūdesiukais-Nusivyliukais. Ir visomis išgalėmis stengiasi jų išvengti. Saldainiuko? Tuoj pat! Nenori makaronų? Lekiam picos! Su tavim nenori žaisti draugas? Aš apie tai pasikalbėsiu su auklėtoja!!!

Tai, ką anksčiau darydavo tik seneliai – dabar virto kasdienybės rutina. Dėmesio – nuo tokių mikro-sunkumų saugomas vaikas nepatiria to, kas būtina – nesusiduria su realybe ir neturi erdvės praktikuoti savikontrolės, logikos, socializacijos įgūdžių ir dar daugelio kitų būtinųjų gebėjimų. Gal todėl ir auga snaigių karta.

Vaikui būtina sutikti minėtus nykštukus. Mieli tėvai, kai pastebėsite šiuos nykštukus šmirinėjant vaiko apylinkėse – nevykite šalin. Bet padėkite vaikui. Kaip?

1. Priimkite vaiko reakciją paprastu įvardinimu. “Matau, kad tau labai liūdna, kad ekskursiją teko atidėti. Mane tai taip pat liūdina.” Išlikite ramūs, net jei vaiką užvaldė siutas.
2. Išmintingai (šiltai, ramiai, tvirtai) apibendrinkite. “Gyvenime visko pasitaiko”, “Taip jau būna”.
3. Nukreipkite vaiko energiją į situaciją, kuri patenkins jo nepatenkintą norą. “Tortą valgysime per artimiausią gimtadienį”, “Ekskursiją vyks artimiausiu metu, kai tik dirva išdžius ir ūkininkai nebus užimti”, “Riešutukai pasibaigė, bet rytoj mes jų nupirksime”.

Jus pastiprins žinia, kad vaikas yra DABARtukas, todėl jau už gerų kelių ar keliolikos minučių (priklausomai nuo amžiaus) sutiktas Liūdesiukas bus pamirštas. Juk aplinkui tiek daug įdomybių.

Beje, dėl to paties DABARtiškumo – venkite per ilgai kurstyti vaiko lūkestį kažkokiai ateičiai. Ateitis ima egzistuoti tik apie ketvirtą penktą gimtadienį. Iki tol ateitis yra daug panašesnė į dabartį, tad kai sakote vaikui “Poryt važiuosime į muziejų” – jis kaip mat nuskuba krautis kuprinėlės. Perdėtas kurstymas neleidžia vaikui susisieti su dabartimi, įsižaisti, mėgautis tuo, ką jis daro čia ir dabar.

Ruošdami kam nors, kas gali pasikeisti – pridurkite “Jei žinoma, niekas nepasikeis”.

Nuo ko priklauso vaiko reakcija? Nuo daugybės faktorių. Vieni iš jų:

• Vaiko išsivystymas ir amžius.
• Ar vaikas daug juda, daug būna lauke.
• Temperamentas.
• Tėvų pavyzdys.
• Nuovargis.
• Meilės baterijos pakrovimo lygis.
• Precedentai – jei sunki reakcija padeda kažką vis tik gauti – ji bus taikoma dažniau.

P.S. kartais, kai esu labai pavargusi – vis tik leidžiu sau nuvykti kokį pastebėta Nusivyliuką šalin. Dėl šventos ramybės. Bet išimtis neturi tapti kasdiene norma.

Stiprybės ir kantrybės.

Du mėnesiai ramaus miego be X. Atspėkite, kas yra X?

Labai trumpas įrašas. Ir tik iš pirmo žvilgsnio – ne apie ugdymą.

Viešai žinoma, kad vaikai miega neramiai. Jų cirkadiniai ritmai dar tik nusistovi, smegenys sproginėja apdorodamos tonas naujos informacijos, o savijauta labai priklauso nuo įvairių gyvybinių procesų.

Lūnai jau 2,5 m. Prieš gerus 4 mėnesius nustojo (nepasakyčiau, kad savo noru) gerti pieną naktimis ir tuomet mano miegas pastebimai pagerėjo. Bet mano mažoji vis tiek pastebimai vartėsi, niurzgėdavo ir nubusdavo opapa.

Bet.

Po pokalbio su šiuo klausimu patyrusia bičiule Lina staiga suvokiau, kad ir mano dukrai yra galima netolerancija gliutenui. Pagrindiniai požymiai – paraustantys žandukai ir neramus miegas.

Greičiausias būdas patvirtinti – eksperimentas. Į maišus sukroviau makaronus, duoną ir miltus. Padovanojau draugams. Darželyje užsakiau begliutenį maitinimą (valio, Augueko Ingridai ir jos komandai, kurie be kitą ko tuoj pat išmoko kepti avižinę duoną). Dvi paros nuo šio sprendimo mano mielas vaikas ĖMĖ MIEGOTI RAMIAI. RA-MIAI!

Apie adaptaciją darželyje: penki žingsniai, kurie ją palengvins

Įkeliu ir čia viename portale publikuotą interviu.

Rugsėjo pirmąją pirmą kartą ugdymo įstaigos duris praveria ne tik pirmokai, bet ir įvairaus amžiaus mažyliai, nuo šiol dienas leisiantis lopšeliuose ar darželiuose. Ankstyvojo vaikų ugdymo specialistė, edukologė, darželių „Mažųjų valdos“ įkūrėja, 7 intelektų ugdymo programos kūrėja Renata Lazdin įsitikinusi, kad visi sunkumai įveikiami, o rezultatai džiugins ne tik vaikus, bet ir tėvus. Apie tai, kaip tai padaryti ji pataria projekto „Rugsėjo 1-osios Akademija“ skaitytojams.

– Kada jūs pagal savo ugdymo metodiką rekomenduojate pradėti vaikams lankyti darželį ir kodėl?

– Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo niuansų, bet bendra siekiamybė yra – saugiai besijaučiantis ir meilėje augantis vaikas, kuris gauna pakankamai tiek rūpesčio, tiek dėmesio. Nesvarbu, ar lanko darželį, ar ne – jo meilės baterija privalo būti pilna meilės energijos.

Antra būtinybė – vaikas privalo harmoningai vystytis ir tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, tiek intelektualiai, o viso to dermė atsiranda tik per visų trijų galimybių realizavimą.

Kas geriausiai gali padėti tobulėti? Vienose šeimose tą yra pajėgūs ir nori daryti patys tėvai, kitose samdomos auklės-guvernantės, kurios yra pajėgios ir ugdyti, o trečiose pasirenkamas darželis, nesvarbu, valstybinis ar privatus. Ir jei darželyje dar ko nors trūkstama – vakarais ir savaitgaliais šias spragas pageidautina užpildyti. Pavyzdžiui – išsidūkti, pajudėti, ko, kaip bebūtų keista, neretai stokojama valstybiniuose ar net privačiuose darželiuose.

Mano sūnus į darželį iškeliavo, kai buvo 3,5 metų, nes laukė, kol atidarysiu savo darželį – pagal harmoningos raidos principus ir daugiakalbį. Paskutiniais metais iki darželio jau buvo sudėtinga patenkinti jo pažinimo poreikius – nors turėjo ir dvi skirtingomis kalbomis kalbančias aukles bei nemažai laiko leisdavo su manimi.

Dukra rengiasi iškeliauti būdama dviejų. Esminė priežastis – noriu daugiau dirbti ir tai sakau labai atvirai bei noras, kad ji aktyviau mokytųsi užsienio kalbų, o tretieji metai vis dar auksiniai šiuo klausimu. Auklė, mano manymu, negali atstoti darželio ugdymo programos.

Apie Lūną, levandas ir pirmąją nuotolinę vaiko psichologijos pažinimo grupę | 7 intelektai vyresniems

Lūnai buvo pusė metų, kai ėmiau kurti nuotolinę 7 intelektų lavinimo programą. Visiems tiems, kas negali lankyti gyvai. Ypač žavėdavo linkėjimai nuo vandenynų. 🙂 Filmuoti seminarus, kurti dainas, eilėraščius, pirštukų žaidimus. Kas savaitę trūks plyš pagal sumanymą turėdavau nufilmuoti po seminarą, sukurti po užduočių rinkinį, parinkti muziką grojaraščiams ir panašiai. Neretai filmuodavau namie, būdama viena su vaiku, kol ji lauke miegodavo.

Juokingiausias iki šiol momentas, kai į vieno filmavimo pabaigą mano miela damutė atsikėlė. O terminas spaudė, nėra kur trauktis, reikia dar perkelti, sumontuoti, padailinti video pavyzdžiais, tad pasodinau į kadrą – Lūna žaidė su levandų vazonu… karoliais, kubeliais… Žvelgiant į tai dabar ir miela, ir juokinga, ir jau pamiršau kiek buvo įtampos ir sunkumų. Mažųjų valdas į pasaulį atnešė būtent mano vaikai. Per mane. Dovydas atlydėjo pirmąją akademiją, pirmąjį darželį, pirmąją knygą. Lūna antrąją ir trečiąją akademijas, antrąjį darželį, daugybę leidinių ir daugybę nuotolinių formatų.

Apie virusiuką “ar-tavo-vaikas-jau?” ir raktą į vaiko skaitymą

Ko labai nemėgstu ir rekomenduoju valdytis ir nedaryti – tai galinėjimosi mamoms su mama, tėvų su tėvais dėl to ar-tavo-vaikas-jau. O šis polinkis yra kaip koks virusas – kuo mažesnis mamos mamystės stažas, tuo labiau paplitęs (grūdinkitės ir koncentruokitės į tai, kaip Jūsų mažasis ką nors daro – mėgaukitės, tiesiog akimirkos malonumu).

Bet įrašas ne apie tai. Įrašas ai tai, kad šį pavasarį toks galinėjimosi virusas apėmė ir mane pačią. Sykį svečiavosi bičiulė su sūnumi (metais jaunesnis nei Dovydas). Klausau kaip vaikinai šnekučiuojasi ir vos po kelių minučių pajutau, kad jo kalba gerokai pasikeitusi – sakiniai ilgesni, žodynas pilnesnis, minties baigimas pastebimai dažnenis.

Pasirodo vaikinukas pirmojo karantino metu iš to nuobodžio leisti dienas namuose ėmė ir sprogo noru skaityti (sako “taigi nėra ką veikti”). Per tris mėnesius perskaitė visas Hario Poterio knygas ir dabar, rudenį, per savaitę įveikia 2-3 parsineštas iš bibliotekos.

Laiškas Kalėdų seneliui

O Jūs jau parašėte laiškus Kalėdų seneliui? Mūsų namuose pirmoji buvo Lūna. Tiesa, jai padėti sugalvojo Dovydas. Nuoširdus rūpestis įtraukė ir mažąją, kuri stebuklą jaučia ne protu, o visu kūnu. Dovydas spėjo, kad Lūna labiausiai norėtų gauti gyvūnų figūrėlių. Lūna pritarė “Ahaaa”. Tuomet jie išrikiavo turimas figūrėles, vartė gyvūnų enciklopediją ir nutarė, kurių konkrečiai gyvūnų Lūnytė norėtų (Brolis elgėsi – kaip iš filmo.).

Mano akademine nuomone ir vaikams, ir tėvams labai naudinga ir prasminga puoselėti Kalėdų senelio idėją. Ir reikalas yra daug gilesnis nei galėtų pasirodyti. Daugžodžiavimas nebemadingas, tad būsiu lakoniška:

• Gauti dovanų už tai, koks esi – yra puikus pasaulio dėsnių atspindys.
• Suaugusiems irgi reikia stebuklo.
• Viskas Jūsų gyvenime prasideda nuo vizijos, noro, siekio. Tad Kalėdinių dovanų laukimas – puikus būdas mankštinti gebėjimą gyventi kaip nori.
• Geriausia dovana – galimybė patobulėti. Tiek vaikams, tiek suaugusiems.
• Geriausia dovana – staigmena. 🙂
• Kalėdų seneliui labai patinka stebėti kaip žmonės dovanoja žmonėms, o ne tik laukia jo atpuškuojant.

Mes su vaikais laikomės nuomonės, kad:

Apie knygą “Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais” ir mano karantininiai suvokimai

Tinklaraščio juodraščiuose gal kokie 6 tekstai. Gal šį baigsiu?..

Prieš kelias dienas dovanų gavau leidyklos Dvi Tylos ką tik pasirodžiusią Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės knygą “Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais”. Perskaičiau per dieną. O aš dažniausiai jokių knygų neperskaitau iki pabaigos, nes jau pirmame skyriuje būna aišku kaip tai pakeis mano mintis ir kuo bus naudinga. Su šia nutiko kitaip.

Esu ne sykį rašiusi apie vaikų auginimą ir poreikį nuolat peržiūrėti prioritetus (čia ir čia) tam, kad tikrai realizuotum svarbiausius savo punktus. Ir štai šiame vis peržiūrimų prioritetų sąraše niekada nelikdavo laiko paskaityti gausybę nuostabių tinklaraščių apie mamystę. Visada norėdavau, bet niekaip nelikdavo laiko. Gaila, ir dabar suprantu, kad ypač gaila dėl tinklaraščio Pterodaktilis.com. Veronikos knyga man padovanojo galimybę susipažinti su pastorojo dešimtmečio ir dar daugiau tėvystės tendencijomis. Juk aš net supermamų forume nei sykio nesu buvusi. Rimtai.

Dabar tikrai geriau suprasiu (bent pabandysiu suprasti) ne tik tėvus hipsterius bet ir naujai ateinančią tėvų snaigių kartą, kurie jau dabar kraupina darbdavius savo nenusakomu neatsparumu.

Antra priežastis, kodėl man ši knyga labai patiko yra mūsų vaikystės retrospektyva. Kaipmat pasinėriau į emocingų praeities šiurpulių liūną. Laukiniai devyniasdešimtieji man buvo dar atšiauresni, nes be įprastų sunkumų apie kuriuos nepaprastai godžiai, karamelės tirštumo pastraipomis rašo autorė. Atšiauresni, nes dar buvau:

Apie tai, kaip Dovydas pagyrimus žvejoja

Jau netrukus – Dovydo gimtadienis. Jis jo neįtikėtinai laukia. Draugams priprašė (žodis “liepė” sakyčiau irgi puikiai tiktų) surengti lobių paiešką. “Bet būtinai turi būti kas nors medyje, kas nors po žeme ir rasti reikia ką nors labai netikėta.”

Iliustracija iš programos Jausmų pasakos Princo dienoraščio, kurį pamažu kaupia lankantys programą. Princo dienoraštyje ne tik fiksuojama pamokos refleksija, bet ir pasiūlomi žaidimai namamas.

Jau bene banalu kalbėti apie tai, kaip vaikai pakeičia mūsų gyvenimus, jei tik leidžiame atsiduoti tam stebuklingam šėlsmui, kurį jie atsineša į mūsų namus. Daug vargo, bet ir džiaugsmo vandenynai.

Neseniai pradėjau mokytis dainas iš naujos programos JAUSMŲ PASAKOS. Ją kuriame kartu su muzikaliąja Lolita Navickiene ir pasakiškąja Viktorija Grigorjeva. Jau nekalbu apie spalvų ir formų meistrę Kotryną Laučytę, kuri piešia iliustracijas. Trumpai tariant programos tikslas – panardinti šeimas į muzikines pasakas, kurių fabula, princo Noriuko-Nenoriuko kelionė į Trijų Karalių valdomą karalystę padės pastebėti svarbias vaikystei ir suaugystei, šeimai temas ir rūpesčius. Emocijas, išgyvenimus, draugystę, harmoniją ir kitas temas, viena iš kurių – pagyrimai.

Aš manau, kad pagyrimai vaiką (ir kitus šeimos narius, žinoma) laisto kaip gėlę vanduo. Palaikymais reikalingas kaip oras. Ir nereikia visko suvesti iki banalaus ŠAUNUOLIS (kuris beje taip pat niekuo nenusikalto). Taigi programos pamokoje, skirtoje pagyrimams mes mokomės girti įvairiai. Pagal mokslines rekomendacijas. Bet, kad jau programa ne tik emociniam intelektui ugdyti skirta, dar apie tai ir dainuojam. Pramokau pagyrimų dainą ir sykį prieš miegą užtraukiau Dovydui (žodžiai L.Navickienės, muzika – A.Navicko):

• Mano mama, tėvelis žino,
• Kad gerą vaiką jie augina,
• Jie mato, koks esu darbštuolis,
• Siekiu užaugt ir stengiuos uoliai!

Idėjos kaip naudoti mūsų leidinius ir kiti Mažųjų valdų video resursai – Jūsų dėmesiui!

Šiemet su komanda nutarėme vadovautis šiais laikais paradoksalia, bet vis tik tiesa, kad – niekas nieko nežino, todėl visiems, kam po ranka dar nepakliuvo mūsų įdirbis vaizdais, sudedu nuorodas į filmukus, instrukcijas ir pavyzdžius, kuriuos per paskutinius metus sukūrėme!

Juk geriausia daugyba – dalyba! Mano šių metų aistra – ženklų kalba. Sukūriau daugybę eilėraščių su ženklais. Daugumą jų integravome į 7 intelektų lavinimo programą bei Nuotolinius mokymus STEBUKLINGA PRADŽIA, bet dalimi dalinamės ir viešai, taigi štai vienos labai prasmingos knygos skaitymas pagardintas ženklais, kurie taip patinka ir yra nepaprastai naudingi tiek seniausiai kalbantiems, tiek nekalbantiems vaikams. Mano pirmokas Dovydas taip pat nemažai per pusmetį mokykloje išmoko. Demonstruojame vienas kitam išmoktą repertuarą. 🙂