Apie dinaminę mankštą ir nardančius kūdikius pirmą kartą išgirdau prieš beveik aštuonis metus kursuose pas Romualdą Šemetą. Buvau priblokšta, kokie jie išties stiprūs. Jei tik padedame jiems sustiprėti. Ten prasidėjo mano kelionė į begalinės meilės vaikų potencialui karalystę, kur dinaminė mankšta, arba kūdikių joga tėra ledkalnio viršūnė, į kurią įkopia tikrai ne visi. O šiandien žinau, kad mano misija yra:
pasakoti tėvams apie beribį mažo vaiką potencialą ir nepaprastą jo visapusę stiprybę;
padėti konsultacijomis tiems, kas nori bent kažkiek šį potencialą realizuoti namuose (nesvarbu, ar darant labai daug, ar tik tam tikroje srityje – gerbiu visus) – seminarais, 7 intelektų lavinimo programa, knyga, Instagram ir Facebook srautas;
padėti tiems, kas nori ypač turiningo ir tuo pačiu žaidybiško ikimokyklinio ugdymo (vaikų darželis Mažųjų valdos).
Kai rugpjūtį švenčiau gimtadienį, daug kas rašė nesuvokiantys, kaip viską spėju. Spėju, nes kasdien sau kartoju – kokybė yra daryti ką reikia ir būtinai nedaryti ko nereikia. Kai neseniai paskelbiau Lūnos mankštos akimirkas, kilo begalinis piktumas. Žmonės ne šiaip apsikeitė nuomonėmis, ne, žmonės ėmė visaip piktintis ir plūstis be turinio. O tokiame plūdimęsi visuomet paskęsta argumentuoti komentarai ir klausimai, į kuriuos mielai atsakyčiau. Bet padaryti to negalėjau, nes nustojau skaityti komentarus ties publikacija.
Tiesiog turiu vidinę taisyklę nedaryti to, kas atima daugybę energijos, kurią vietoje to paskyriau šeimai, Lūnos mankštai, praktinės seminarų dienos RAMŪS VAIKAI – LAIMINGI TĖVAI organizavimui ir straipsniams apie dinaminę mankštą. Labai smagu, kad atsirado žmonės, kurie atrado dinaminę mankštą ir teiravosi trenerių kontaktų arba tiesiog privačiai rašė palaikančius laiškus.
Taigi kviečiu užmesti akį detaliau į seną LNK laidą, kur skraidino net kelis (ir manęs ten nebuvo) bei į dar vieną sveikuolių susitikimą, kur irgi radau nuostabų pavyzdį.
Bet – atsiprašau visų, kurie galbūt uždavė klausimus. Žemiau, tikiu, rasite atsakymus į juos, arba bent nuorodas į šaltinius. Nes aš nesu dinaminės mankštos trenerė, aš tesu jos praktikė ir šalininkė.
O prieš pradedant patikslinsiu – aš nemanau, kad visi taip privalo daryti, bet manau, kad visi tėvai privalo ŽINOTI, koks yra kiekvieno vaiko potencialas, nepasiekiama maksima tam, kad bent keliais žingsniais prie jo priartėtų. Nesvarbu ar tai tik kelioliką minučių per dieną užimančios specprogramos, ar tiesiog dėmesingas žvilgsnis į akis ir pakalbinimas, kai keiti sauskelnes.
Kas yra dinaminė mankšta?
Radau seną LNK laidą. Nuostabūs kadrai. Prisiminiau kelis pratimus, kuriuos būtinai įtrauksime Lūnai.
Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) – vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų. Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi. Judantis vaikas – sveikas vaikas.
Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės – daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugęs su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose – pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės arba pasyviosios mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-80 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą. Taip pat savo veikloje dinaminę mankštą taikė pedagogai Nikitinai. Šio metodo šaltinių galima ieškoti ir Senovės Rytuose, nes panašūs pratimai buvo įtraukti į japonų nindzėms ruošti naudojamų pratimų kompleksus (Jolanta, ačiū už šiuos faktus!).
Šiandien, metų sandūros taške, dovanoju Jums interviu su Jolanta Motiejūniene. Kas ji? Jolanta yra mano šeimos ir visų Mažųjų valdų sveikatinimo mokytoja ir mažiausiųjų grupės auklėtoja. Tibeto medicinos praktikė, trijų nepaprastų vaikų mama, dinaminės mankštos ir nardymo trenerė. Būtent Jolanta atsakinga už grūdinimo praktikas ir sveikatinimo temas mūsų darželyje, ką neseniai galėjote pamatyti TV3 Žinių reportaže.
Kadaise, seniai seniai, kai gimė Dovydas, jį “gydžiau” įprastais metodais – pvz. mušdavau temperatūrą ibuprofenais, dariau daugybę kitų klasikinių klaidų. Per pirmus trejus gyvenimo metus susirinkom visą puokštę patirties su anginomis, ausų uždegimais, bronchitais ir panašiai. Dabar, po to, kai Jolanta prieš gerus keturis metus atsirado mūsų gyvenime, beveik nesergame.
Paskutinį kartą Dovydas sirgo prieš beveik metus ir gripą nugalėjo per tris paras, o pediatrė per apsilankymą pažymai gauti klausė ar mes neišsikraustėme į užsienį (mat visai pas ją nesilankome). Jau nekalbu apie meilę sniegui ir pirčiai. Štai mažąją Lūną (2,5 mėn.) prieš pusvalandį nešiau akimirkai į lauką, kur mirktelėjau jos pėdutes į sniegą, o ji tik daugiau oro įkvėpė ir nė nesuverkė.
Taigi, svarbiausi klausimai Jolantai, su geriausiais sveikatos linkėjimais nuo mūsų šeimos ir vaikų darželio Mažųjų valdos.
Iš savo patirties gal galite pasakyti, kokias dažniausiai pastebite “pavojaus sveikatai zonas” arba tėvų klaidas?
Maistas. Vaiko mityboje ypatingai žiemą turi dominuoti šiltas maistas – košės, troškiniai bet ne jogurtukai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi. Be to – praverstų išimti visiškai iš vaiko valgiaraščio greitą maistą ir saldumynus.
Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis darbužių sluoksnis sušaldo ir panašiai. Taigi derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Prie identišklos aprangos vienas perkais, o kitas sušals. Būkite tam jautrūs.
Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą. Net per atostogas ar savaitgaliais reikia išvesti vaiką padūkti į lauką.
Šilumos ir šalčio balansas. Turi dominuoti šiluma: po lauko šiltos arbatos, jei kojos sušalusios – sušildyti, pirtys, mankštelės, bėgiojimai ir kiti šildymosi būdai.
Profilaktika. Reguliariai (kartą per metus) daryti profilaktiką prieš parazitus.
Darymas už vaiką. Saugokitės jei turite polinkį daryti už vaiką – tai gali būti ir silpnos jo sveikatos priežastimi. Juk jei tėvai visada mane aprengia – kam pačiam rūpintis apsirengti, nusirengti, pasitaisyti pirštines ar paprašyti šiltos arbatos.
Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą. Tad rekomenduojame saikingai vartoti laikais, kai yra polinkis ligotis, visai atsisakyti slogos ar rimtesnių ligų metu.
Kadaise, labai labai seniai, 7 intelektų lavinimo programą buvo siūloma lankyti ir šeimoms su 2-5 mėnesių mažyliais. Tačiau grupės susirinkdavo ypač retai, tad jau kurį laiką programa siūloma tik 5-24 mėnesių mažyliams ir jų tėveliams.
Bet! Įkvėpta savo ir dukrelės Lūnos (šiuo metu 2,5 mėnesio) sėkmingomis pramogomis nutariau šią neteisybę ištaisyti. Tarpsniui, kuris neretai vadinamas ketvirtuoju nėštumo trimestru jau netrukus pasirodys naujausias mano sumanymas – leidinys su lydinčiomis priemonėmis, kuris, tikiu, taps būtina pirmojo pusmečio kraitelio dalimi, puikia “palankynų” ar krikštynų dovana: STEBUKLINGA PRADŽIA: PIRMIEJI MĖNESIAI. (Šiuo metu medžiaga dėstoma mano seminare).
Švenčių sukūry daugybę laiko praleidžiame giminių ir artimųjų susibūrimuose. Tad pasidalinsiu keliomis idėjomis iš minėto leidinio: sąrašu veiklų, kuriomis galite pradžiugintį savo ar ne savo mažutį kūdikį.
Per šiuos ilgus darbo su tėvais metus esu pastebėjusi: tėvai (ir ypač tėčiai) mielai užimtų savo atžalą, bet sunkiai sugalvoja kuo, kol ji dar nekalba. Tą patį nežinojimą patiria abu tėvai su vos gimusiu kūdikiu. Rodos, kad jam tereikia valgyti, miegoti ir kakoti. Tačiau išties jis labai nori patirti daug daugiau, o kuo smagiau jis praleis budravimo valandėles – tuo skaniau valgys ir miegos.
MAŽĄ VAIKELĮ DŽIUGINANČIOS VEIKLOS (galite atsispausdinti ir pakabinti giminėms ir draugams matomoje vietoje)Read More »
Mažai kas žino, kad mano vaikystės-jaunystės svajonė buvo tapti režisiere, o vėliau – šokėja. Muzikos mokykloje baigiau choreografijos kursą, dešimtmetį po to šokau TODES būryje. Iki šiol scena yra mano dvasios stygų virpintoja. Todėl sekmadienį, stebėdama nepaprastą reginį – Suzuki metodo centro jubiliejinį koncertą ir akimis į sceną lydėdama savo sūnų Dovydą ir dešimtis Mažųjų valdų auklėtinių, patyriau tai, ką literatūroje vadiname “širdis tuoj iššoks iš krūtinės”.
Man retai kada pritrūksta žodžių, bet visada jų stokoju, kai tėvai, pirmą kartą girdėdami apie Suzuki metodą klausia, kuo jis skiriasi nuo klasikinės muzikos mokyklos. Galiu metodiškai išvardinti skirtumus, pradžioje taip ir darau. Bet tiksliau būtų klausti:
Ar galime žvaigždę lyginti su žvaigždynu?
Ar galime smilgą lyginti su rožynu?
Esu nepaprastai dėkinga, kad likimas pakankamai anksti leido man sužinoti kas yra Šiniči Suzuki ir atrasti Mokytojas nuo Dievo – Sabiną Kalibataitę ir Jeleną Gliaudelienę. Kiek Dovydo asmenybės raidai davė muzikavimas negaliu nė nusakyti! Read More »
Kaip yra nustačiusi žymioji Pepė Ilgakojinė – vaikai yra tikri daikteliautojai, tačiau vis dar lieka neaišku, ką tiksliai dovanoti, siekiant, kad žaislas būtų vaiko akiratyje daug ilgiau nei vieną dieną ir atneštų jam kuo daugiau naudos?
Kokoso kiautas patinka ne tik vaikams. Galima ne tik migdyti, bet ir plukdyti, ar panaudoti kaip serviravimo dubenėlį.
Pagrindinę trokštamą savo vaiko dovaną garantuotai žinote, tačiau aplinkui yra ir kitų vaikų, kuriems, esu tikra, ką nors perkate ar gaminate. Vietoj skubriai parduotuvėje nugriebto daikto (PMŠ – paskutinės minutės šlamšto), siūlau kelis nestandartinius sprendimus, kurie tikrai tikrai pradžiugins mažuosius daikteliautojus.
Populiariausi visų laikų žaislai
Laisvas žaidimas yra tai, ką šiuolaikinių vaikų tėvai gerai išmanė. Naujosios kartos vaikus vis rečiau pamatysi laisvai žaidžiant. Apie laisvo žaidimo prasmę, naudą ir būtinumą vis dažniau pavojaus varpais skambina tarptautinės organizacijos, ugdymo specialistai ir psichologai.
Tad, jei norite paskatinti ikimokyklinio amžiaus vaiką laisvai žaisti – pasirūpinkite tokiais nestandartiniais žaislais-daiktais.
Dėžės ir dėžutės, pagaliai ir pagaliukai, medžiagų atraižos, virvelės, o taip pat smėlis ir vanduo, kaip rodo vaikų žaidimų tyrimai yra patys populiariausi visų laikų žaislai naudojami laisvam žaidimui. Netikėtas rinkinys išties pradžiugins ir kūrybai išprovokuos jūsų mažąjį bičiulį.Read More »
Vakar Mažųjų valdos atšventė penktąjį gimtadienį. Penkeri metai, dešimtys seminarų, šimtai pamokų, tūkstančiai šeimų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis keliomis istorijomis, kurios yra neeilinės ir tuo pačiu eilinės, lyg kalbančios, iliustruojančios tūkstančius kitų!
Bet prieš tai noriu tarti kelis didžiulius ačiū:
Lolitai, kurią prieš daugiau nei penkerius metus užsipuoliau automobilių stovėjimo aikštelėje su pasiūlymu vesti pamokas ne tik savo, bet ir mano studijoje. Ji buvo pirmoji akademijos mokytoja. Šiandien jų 12. Likus savaitei iki atidarymo Lolita žvalgėsi pro dar statybinėm dulkėm nusėtus akademijos langus ir manė, kad šnypštas bus, o ne atidarymas. Ačiū, Lolita, kad patikėjote.
Dovydas 2013 m. gruodžio 6 d. akademijos atidaryme ir 2018 m. darželio baigimo šventėje.
Pirmosioms 7 intelektų lavinimo programos grupėms. Už kantrybę ir pakantumą. Dažnai pagalvoju kaip būtų smagu, jei jie ir dabar išlankytų programą ir pamatytų, kaip nuostabiai ji pakitusi, kokia įvairiapusė, išsami ir praturtinanti tėvystę.
Savo sūnui Dovydui. Už visas nuo jo nuvogtas dėmesio valandas, už nuovargio kupinus vakarus, juk projektas prasidėjo kai jam buvo vos vieneri iki iki pat kokio trečiojo gimtadienio buvo mažokai ramybės namuose, kol MV stojosi ant kojų.
Visai Mažųjų valdų komandai. Kasdien jaučiu dėkingumą jiems už tai, ką daro ir kaip daro.
Tokiems ypatingiems komandos nariams kaip Simona, Jolanta ir Karolina. Moterys, pačios žinot už ką. 🙂
Ir dar prieš istorijas viena mano sūnaus, pirmagimio Dovydo citata. Štai, ką jis man kartais sako:
Ech, mama, jei ne mano gimimas – nei tu Mažųjų valdų būtum įkūrusi, nei knygą būtum parašiusi. Kaip gerai, kad aš gimiau!
Pirmoji apie Inetą ir jos Jonę bei judviejų kelią nuo Mažųjų valdų atradimo 2013 m. pabagoje iki dabar. Inetos portretas lydi mane visus šiuos metus. Ji yra viena iš kokių 20 proc. tėvų, kuriems vaikai yra geriausias dalykas, koks tik galėjo nutikti gyvenime. Rodos jiems nėra nieko smagesnio (būtent smagesnio, o ne tik svarbesnio) nei auginti vaikus. Ačiū Ineta už šį vaizdinį.Read More »
Ne per seniausiai vienas bičiulis mane tiesiog pribloškė savo sukurto žaidimo genialumu. Tad gavau leidimą pasidalinti ir su Jumis. Šį žaidimą stebėjau žaidžiant su 5 ir 6,5 metų ypač kūrybiškų ir judrių vaikų porele. Tačiau kiek mano žinios leidžia daryti prielaidą – galima bandyti žaisti nuo kokių 4 metų.
Kaip žaisti televizorių?
Ramiai įsikurkite ant sofos su puodeliu arbatos, kavos ar karšto šokolado.
Papasakokite vaikams, kad jie dabar galės būti televizoriaus herojais.
Paimkite į rankas įsivaizduojamą pultelį, ištarkite magiškąjį ČIK! ir garsiai praneškite kokį kanalą įjungėte: sporto, muzikinį, “discoverį”, lietuviškų naujienų, šunyčių patrulių, elzos ar bet kokį kitą. Raktažodis turi būti vaikui žinomas.
“Sese, sese, kokia gi tu graži ir kaip gi tu skaniai kvepi!”
Intuicija tylutėliai šnabžda, kad sesers gimimas tam tikra prasme baigė formuoti kai kuriuos specifinius Dovydo gebėjimus (pavyzdžiui, staiga ima ir išmoksta kalbėti pašnibždomis), savarankiškumą, atsakomybę ir žinoma pripildė meilės rezervuarus meilės kitam mažai vietos tepalikdamas natūraliam vaikiškam savanaudiškumui.
Iš vien tik globojamo, tėvaujamo vaiko jis staiga virto ir globojančiu bei tėvaujančiu suaugusiu vaiku. Pasitempęs, milžiniško dydžio vaikas, mano mažasis didysis pranašas Dovydas. Dar labiau simboliška tai, kad Lūna gimė tuomet, kai Dovydas netrukus baigs pirmąjį savo septynmetį ir įžengs į sekantį.
Vakar bičiulė persiuntė dvi nuorodas į mano knygos VIENAS VAIKAS – 7 INTELEKTAI apžvalgas. Iš visų jėgų stengiuosi prieš pat gimdymą kuo labiau atsijungti nuo skaitmeninių priemonių ir darbų, įsimedituoti į būseną ir vienį su savo kol kas dar negimusiu vaiku. Tačiau atsiliepimai apie knygą yra kai kas, nuo ko atsispirti negaliu.
Kadaise, rodos be galo seniai atvykusi į posėdį leidykloje, kurioje buvo aptariamos iliustracijos, pirmosios suredaguotos teksto dalys ir šiaip jau dalyvavo kokie bent 6 žmonės pajutau kaip knyga pradėjo nuo manęs tolti. Dar labiau nutolo, kai savo įdirbį padarė redaktoriai, vizualų kūrėjai ir maketuotojai. Vis dar šiek tiek keista sutikti knygą knygų lentynose. Sava, bet svetima.
O šiandien, skaitydama tas dvi mamų recenzijas pajutau dar vieną atitolimo nuo savo minčių etapą – su knyga bendrauja jos skaitytojai. Jie supranta parašytus dalykus taip, kaip nori ir gali suprasti. Kai ką supranta ne taip, kaip aš norėjau, kad suprastų. Norisi pulti patikslinti, papildyti, papasakoti “tikrąją mintį”, bet tai gana vaikiška. Juk tai, kokius santykius su knyga ir jos turiniu užmezga skaitytojas, kokią jos vertę pajunta, kokią dalį paverčia savo gyvenimo dalimi yra labai individualu ir – ne mano reikalas. Read More »
Praeitą savaitę mane pasiekė keli laiškai su klausimais kaip padėti vaikui geriau adaptuotis, nes esą “labai sunkiai sekasi darželio lankymas”. Šiame įraše pasidalinsiu rekomendacijomis, kuriomis pasitinkame naujas šeimas Mažųjų valdų vaikų darželyje, o taip pat dalimi jų dalinamasi mano knygoje VIENAS VAIKAS – 7 INTELEKTAI, kurios pirmas tiražas jau besibaigiąs.
Nuotraukoje vaikai vaikų darželyje Mažųjų valdos džiaugiasi bendryste prieš pietus. Foto: Inga Juodytė.
Visiems ir visoms, kuriems atrodo, kad antrąją lankymo savaitę vaikas jau turi būti adaptavęsis priminsiu, kad:
adaptacija gali tęstis iki pusės metų;
vyksta ne tik vaiko, bet ir tėvų adaptacija;
darželio lankymas mažam vaikui prilygsta naujos Visatos atradimui;
kaip gerai seksis adaptuotis labai priklauso nuo kalno aspektų: kokio amžiaus vaikas? Kokia jo socializacijos (būvimo be tėvų) patirtis? Koks jo temperamentas? Kokios filosofijos laikomasi darželyje ir kaip gerai dirba auklėtojos? Kaip gerai vaiko paleidimui pasirengusi Jūsų (tėvų) širdis? Kaip gerai atlikote paruošiamuosius namų darbus?
Vaikas yra žmogus. Todėl net atlikus visus veiksmus iš pažiūros teisingai jam gali būti (ir dažniausiai yra) neramu ir nauja atrasti naują Visatą. Taip kaip mums būtų neramu vieniems keliauti į Nangijalą.
Apibendrinant: net jei apie savo vaiką galite pasakuyti, kad jis “labai žaidžia su kitais vaikais, jam manęs visai nereikia, kai kur nors esame”, tai dar nereiškia, kad adaptacija pasibaigs per savaitę. Jei suvoksite, kad tai lyg visos šeimos kopimas į Kilimandžarą – jau paklosite gerą pradžią lankymo sėkmei pasiekti greičiau.
Kas gali sustiprinti Jūsų vaiko ryšį su vaikų darželiu?
Vaikams, kaip ir suaugusiems reikia daugybės dalykų, tačiau visų jų branduolys – tvirtas, patikimas ryšys, kurį su suaugusiais teisėtai nori jausti maži vaikai. Šis ryšys vadinamas prieraišumu. Jei su mažuoju turite prieraišų ryšį, mažylis yra ramesnis, lengviau sukalbamas, geriau valgo ir miega, sėkmingiau iš Jūsų mokosi, auga stiprus ir turi visas galimybes tapti sėkmingu, laimingu suaugusiuoju. Ryšys – gyvenimo branduolys.
Vaikas išsirenka suaugusįjį su kuriuo kuria pirminį prieraišumą ir suaugusius, su kuriais kuria antrinius prieraišumus. Todėl, jei norite, kad Jūsų mažyliui gerai sektųsi darželyje – padėkite vaikui susikurti ryšį su darželio komanda ir nuolat šį ryšį puoselėkite. Beje, priemones galima taikyti ne tik lankymo pradžioje, bet ir bet kada, kai matote, kad jautrumas padidėjęs.
Vaikas jaučia Jūsų požiūrį ir širdies virpesius, todėl širdimi įsitikinkite, kad darželis ir jo auklėtojai yra geriausia, ką Jūsų vaikas gali gauti ne namie.
Parašykite auklėtojoms vaiko buities ir būdo charakteristiką. Darželio kolektyvas vaiką ir taip pažins (kitokį, nes vaikai su mama elgiasi magiškai kitaip), bet tai bus puiki terapinė vaiko paleidimo priemonė Jums patiems.
Supažindinkite vaiką su būsimais auklėtojais, padėkite užmegzti ryšį su jais dar iki darželio lankymo. Iš anksto namie pakabinkiteauklėtojųnuotraukas ir jas kurį laiką palaikykite, vaikui pradėjus lankyti darželį, taip pat pradėjus dirbti naujiems auklėtojams.
Pirmomis dienomis, kai darželį dar lankote drauge, pafilmuokite vaiką jo aplinkoje gana ilgomis atkarpomis ir vakare žiūrėkite įrašus – tai padės vaikui suvokti save darželyje.
Kasdien girdint vaikui apie auklėtojus gerai atsiliepkite ir niekada nekritikuokite jų аr darželio girdint vaikams.
Namie pakabinkite bendrą grupės nuotrauką. Tai padės suvokti, kad nuo šiol suaugusiojo dėmesiu reikės dalytis ir su kitais vaikais.
Domėkitės tuo, kas veikiama darželyje. Atsiimdami vaiką pabūkite bent kelias akimirkas (bet saugokitės – niekuomet neprailginkite auklėtojos darbo laiko, nes tam, kad jie mylėtų darbą, turime gerbti jų poilsį). Dalyvaukite šventėse, kituose mini renginiuose, ypatingai tvarkymosi iniciatyvose – po tokių vaikas visuomet daug smagiau keliauja į darželį. Jei aktyviai domitės vaiko valgymo ir miego ypatumais – nepamirškite pasidomėti ir ugdymu, nes kitaip auklėtojų motyvacija stengtis ugdyti kris.
Pasakokite auklėtojams kaip vaikas gerai apie jas atsiliepia namie.
Ryte stenkitės puoselėti vis tokį patį atsisveikinimo ritualą ir niekuomet nepabėkite neperspėję. Išeikite jautriai, bet ryžtingai. Galite aptarti, ką veiksite susitikę ir tiksliai pasakykite po kokio dienos momento grįšite pasiimti, pvz. “ateisiu po miegelio”, “ateisiu, kai pavalgysite pavakarius” ir pan. Tėvams ant kaklų pakibę vaikai ir negebantys išeiti tėveliai yra veikiau tėvų problema. Vaikai, kurių adaptacija jau įsibėgėjusi paprastai graudinasi tik kokią minutę tėvams išėjus. Tikrai. 🙂
Parenkite terapinį pasakojimą. Galite parengti terapinį pasakojimą apie tai, kaip Angelėlis (naudoti vaiko vardą) į darželį vaikščioti pradėjo. Pasakojime detaliai nupasakokite ne tik priežastis, kodėl vaikai eina į darželius, bet ir tikslią kiekvieno ryto procedūrą (atsikelsi, apsirengsi, įlipsi į mašiną, privažiuosim, išlipsim ir pan.). Šios istorijos skaitymas padės vaikui išmokti procesą ir lengviau jį įgyvendinti. Toks pasakojimas padės ir tėveliams įsisąmoninti, kad jų vaikas išėjo į darželį, o jau senokai jį lankant, suvokti, kad vaikas turi savo gyvenimą.
Atstatykite meilės energijos lygį. Tik pradėjus lankyti darželį ir jautresnėmis lankymo atkarpomis raskite laiko ryte bent 10 minučių drauge pažaisti. Būtinai ryte, net jei tai reikštų keltis anksčiau. Vaikas meilės resursą naudoja pažinimui, todėl vakare turite “įkrauti meilės baterijas” iki maksimumo. Puikiai tinka glaustytis, galinėtis (jei tai berniukas), skaityti vaikui knygas, rasti kitų būdų pabūti švelniai drauge.
Jei vaikas nenoriai eina į darželį, nors seniai jį lanko, įsitikinkite, kad laikotės dienos režimo, kad jis gerai išsimiega naktimis ir gerai valgo. Irzlumo priežastis gali būti banali – vaikas deramai nepailsi naktį, persitempia vakaro pramogomis. Toks irzlumas apsunkina ir vaiko, ir jo darželio draugų, ir auklėtojų dieną. Irzlus ir nepailsėjęs vaikas nieko nesimoko. Jautresniais etapais, ar tomis dienomis, kai žinote, kad darželyje buvo ypač daug pramogų – stenkitės vakare suteikti vaikui ramybę, nepertempti, nežiūrėti filmukų ar kitų ekranų. Jam to reikia daug daugiau, nei pramogų, kuriomis kartais apsigaudami stengiamės užpildyti vaiko meilės ąsotėlį.
Lankymo pradžioje raskite paramą ir sau! Vyras, žmona, patyrusios draugės (jei šios pozityvios), kvalifikuoti psichologai būtini Jūsų pačių gerai psichologinei savijautai. Juk adaptuojasi ir tėvai.
Svarbu priminti, kad net ir kelis metus darželį lankantys vaikai gali surengti Jums sunkių rytų savaitę ir nenoriai paleisti. Visi mes Žmonės.
Kaip padėti vaikui jaustis darželyje saugiai ir mokytis apginti savo interesus pačiam?
Dar viena dažna tėvų nerimo priežastis yra manymas, kad jį skriaus. Vietoje nerimo imkitės veiksmų – namuose dera pasimokyti pačiam vaikui būti aktyviam, o ne pasyviam savo gyvenimo kūrėjui.
Darželiuose įprastai yra vykdomos tinkamo elgesio diegimo programos – nuolat prevenciškai kalbamasi apie tinkamą ir netinkamą elgesį, apie priimtinus būdus išreikšti emocijas. Tačiau taip pat suvokiama, kad mažamečiams vaikams yra būdinga kartais nesuvaldyti savo veiksmų. Laikoma, kad žmogus pilnaverčiai subręsta 21 metų, o vaikams iki 3 metų yra ypač būdingas instinktyvus elgesys, o ne socialinis. Be kitų nuostabių dalykų, svarbiausia, ko vaikai mokosi lankydami darželį – bendrauti.
Mažyliui padėsite jaustis darželyje saugiai, išmokydami, primindami, kad ir jis yra AKTYVUS veiksmo dalyvis, o ne tas, kuris verkia ir laukia, kol jo kažkas ateis gelbėti:
kai žaidimas ar fizinis kontaktas jam nepatinka, apie tai pirmiausiai turėtų PATS garsiai ir aiškiai pranešti draugui ar draugams garsu ir atitinkamais gestais (gestu): STOP, nenoriu dabar šito žaisti, su tavim kalbėtis ar panašiai;
kai akimirkomis jaučia neramumą, gali būti visą laiką greta pasirinkto auklėtojo;
jei kažkas nutinka ir situacijos nepavyksta išspręsti patiems (pvz. pasidalinti daiktais) visuomet galikreiptis pagalbos į suaugusį žmogų.
Tema žinoma bet galo, bet šiai dienai tiek. Linkiu sėkmingos tiek Jūsų vaiko, tiek Jūsų pačių adaptacijos.
