Su provokacijos spindėsiu akyse paklausiu Jūsų: Kaip atšventėte? Ar Jūsų namuose lankėsi Kalėdų senelis (Šv.Mikalojus, Senelis Šaltis etc.)? O gal tiesiog dovanojote dovanas vieni kitiems? Girdėjau nemažai diskusijų apie tai, ar verta vaikams pasakoti apie Kalėdų senelį. Juk neva po to jie labai įsiskaudina sužinoję, kad jo nėra. Ar įsiskaudins Jūsų mažasis priklauso tik nuo Jūsų iškalbos meno, filosofinio požiūrio į gyvenimą ir puoselėjamų vertybių. Man iki šiol senelis egzistuoja. Ir visuomet egzistuos. Kadangi iki metų pabaigos teliko devynios valandos ir širdį apėmęs tam tikras lengvumas, būsiu lakoniška.
Kas pasakė, kad Kalėdų senelio nėra? Kvantinė fizika man padės apginti mano poziciją. Visatos prisišaukimo dėsnis taip pat. Jūsų matomą pasaulį kuriate tik Jūs patys. Vaikai yra tobulai įvaldę šį kūrimo meną.
O dar, pagalvojus, man Kalėdų senelis patinka todėl, kad tai gėrio, kurį atneša gėris vaizdinys. Esi geras? Mandagus? Myli aplinkinius? Padedi jiems? Daliniesi darbais su mama ir tėčiu? Puiku, gyvenimas Tau atsilygins. Kaip buvo surašyta Mažųjų valdų darželio Kalėdinėje, kartu su vaikais suvaidintoje pasakoje “Jei pats esi gerumas – gerumo kupina ir tavo aplinka. O jei tik kokį blogį padarai – lyg veidrodis gyvenimas tau jį grąžina.“Daugiau »
Renata Lazdin | tinklaraštis | Mažųjų valdos 