„NEBIJOK“ ir kuo jį pakeisti (+ keli žodžiai apie vaikų papirkinėjimą)

Anądien lankėmės laipiojimo parke. Dovydas su bičiuliu ėmėsi savo lygio trasų (šalia jo jau nebereikia budėti ir raginti), o štai man teko garbė padirbėti Lūnos asistente. Kas esate buvę Vilniaus Uno parke, žinote tokį mažiausiems skirtą tunelį (nuotraukoje). Tuo tuneliu pirmą kartą nešiau Lūną ant rankų. O tuomet jau įsitaisiau ilsėtis ant suoliuko, nes ji įsidrąsino.

Taigi, prisiminiau, ką sakyti, jei norisi pasakyti kenkėjišką „NEBIJOK”. Galbūt ir Jums pravers kelios mintys apie tai.

Trumpai tariant, sakydami vaikui „NEBIJOK“ neigiame jo teisę į kokią tik nori savijautą ir raginame elgtis priešingai, nei liepia jo pojūčiai.

Be to, žodis „bijau”, mano manymu, yra labai stiprus ir retai kada vaiko būsena atitinka jo stiprumą. Baimė – neramumo jausmas gresiant pavojui, nelaimei ir pan. (LKŽ). Vaikai dažniau patiria naujus dalykus, tad žodis „baimė” nėra tinkamiausias požiūriui į nežinomybę atspindėti.

Tai ką gi sakyti, jei norisi pasakyti „nebijok“? Štai, ką darau aš.

Ištvermės viršukalnės ir tėviškos baterijos Slovakijoje

Šeimos sveikatingumo priežiūrai dažnai atostogaujame duetais. Pagrindinis duetas, žinoma, aš ir vyras. Prie šio dueto išvykimų Lūna jau tiek priprato, kad kaskart išgirdusi raktažodį “skrydis“ ar “motociklas“ pakelia veidelį ir pasiteirauja: “O mane pas ką nuvešite, kai Jūsų nebus? Pas babą? Ar pas močiulę?“.

Bet šįkart keliavome mudu – Dovydas (10,5 m.) ir aš. Keliavome į žygiavimo kelionę Aukštuosiuose Tartuose. Šiemet savo emocinę būklę stabilizuodavau ilgalaikiais ėjimais Lietuvoje, bet laikui bėgant jų pasidaro per mažai. Tad kalnai su žyma “tinka pradedantiesiems“ atrodė pats tas. O prierašas apie nakvynę palapinėse įtikino ir Dovydą, kuris niekada iki šiol palapinėje nebuvo miegojęs (prašau neteisti, jau taisausi).

Prieš kelionę Dovydas nekantravo kaip spragintų kukurūzų puodas.

Apie maistą ir jo ritmą

Šią vasarą nutariau išnaudoti susikaupusias atostogas ir nedirbti 10 savaičių. Pirma, todėl, kad nenumaldoma aistra darbui ir stresui turi polinkį žmogų naikinti. Antra, todėl, kad mano vaikų vaikystė yra tik viena. Trečia, atokvėpis, tikiu, padės pasirinkti rudeniui prioritetus, nes “spėti viską“ yra jau praėjusio sezono hitas.

Pradedant atostogas didžiausias mano rūpestis – neritmiškas valgymas. Daug papildomo vargo sugeneruoja Lūnos legendinis pasakymas: “Ko nors nevirto ir nekepto“ ir, žinoma, ne to, ką pagamino mama. Žodis “košė“ dėl neatsargių mano komentarų man rodos vaikams jau kelia alergiją, tad ieškau sinonimų. Gal patarsite kokį nuostabią patrauklią pavadinimo alternatyvą?

Stiprus “Aš-tau-leidžiu“ vitaminas

“Aš-tau-leidžiu“ – tai mūsų tėviško autoriteto stiprinimo vitaminas. Tinka ir auklėtojams bei mokytojams. Ir ne, ši tema labai toli nuo kvietimo lepinti.

Gana įprasta auklėjant švaistytis žodžiais “aš tau neleidžiu“ arba “to negalima, kadangi…“, “taip nedaryk, nes…“. Dėmesio:

Kaskart, kai ko nors vaikui neleidžiate – Jūsų autoritetas kliba. Kartais privalote neleisti. Kartais neleidžiate iš inercijos. Kartais neleidžiate dėl savęs, o ne dėl vaiko. Ir kaskart jis kliba.

Ne mažiau įprasta atliepiant vaiko prašymams, nerimui, reikalavimams “pasiduoti“:

• “Na gerai, gali <…>“
• “Gerai jau gerai <…>“
• “Imk, tik nusiramink“

Dėmesio – kaskart, kai jūsų frazuotė leidžia vaikui suprasti, kad sprendimą pakeitėte dėl jo veiksmų – Jūsų autoritetas kliba.

Todėl kasdien bent po 10 k. per dieną rekomenduoju netikėčiausiose paprastose vietose vartoti “Aš-tau-leidžiu“ vitaminą. Pavyzdžiui, vaikas užsimano obuolio. Ir laiku, ir vietoje. Užuot jam jį tiesiog ištiesę, nubėgę papjaustyti ar plauti, ramiu iškilmingu balsu pasakykite. “Aš tau leidžiu suvalgyti obuolį. Gali pasiimti“.

O kokia yra Jūsų namų TVARKOS ANATOMIJA? Išbandykite 3 pratimus

Kaip būdinga žmonėms, o juo labiau idėjiniams vadovams, man būdinga kuo nors susižavėti. Visi šie susižavėjimai bėgant laikui tampa natūraliomis mano vystomų metodinių taktikų dalimis.

Mano namiškiai ir darželio komanda gerai žino, kad pastarąjį pusmetį praleidau panirusi į TVARKOS reikalus.

TVARKA yra malonus dalykas daugeliu prasmių ir kalbant apie mažųjų ugdymą turi įvairiausių pavidalų. Dienos ir ritmo tvarka, mylavimo tvarka, valgymo tvarka, mamiško poilsio tvarka ir t.t. O nuo vasaros ypatingą dėmesį skyriau daiktų organizavimo tvarkai. Per ją stebėjau, kaip tvarkosi ir kiti, visai nedaiktiški dalykai.

Pradėjau nuo terapinės taisyklės – susinervinai? Neburbėk ant namiškių, o eik, ką nors sutvarkyk. Idėja šiai taktikai pasiūlė Viktorija, su kuria draugė kurpėme vieną programą. Padeda magiškai – pabandykite.

Tuomet sekė namų kampų pertvarkos, kurias fantastiškai inspiruoja tokia dokumentika kaip Sparking Joy with Marie Kondo, Get Organized with The Home Edit ir panašiai.

10-mečio Dovydo užimtumas

Dovydas netrukus sulauks dešimties. Tai bent! Liko kokie penkeri metai iki rimtos paauglystės. Sulaukiu nemažai užklausų iš pirmųjų Mažųjų valdų lankytojų apie tai kaip atrodo jo užimtumas, tad nutariau gimtadienio proga pasidalinti.

Dovydas mokosi trečioje klasėje ir baigia pamokas apie 14 val. Labai džiaugiuosi, kad ne vakare, kaip daugelyje kitų privačių mokyklų. Nesiplėtosiu apie mokyklą, nes sekasi joje – puikiausiai. Ką ir pridurti.

Personažų komanda – pasakotoja Agnė, žirafa Čiaba (Emilija) ir Ugnies nykštukas (Dovydas).

O štai po mokyklos veikiame. Jo savaitinė būrelių apimtis šiuo metu yra tokia:

• Suzuki metodo centras – pianino pamokos – viena individuali, viena grupinė ir viena solfedžio.
• Anglų k. – dvi individualios pamokos (online, po 45 min.).
• Menar matematika – dvi pamokos (online, po 1 val.).
• Futbolas – dvi treniruotės (po 1,5 val. kiekviena – visus metus lauke).
• Įkalbėtas nutarė pabandyti šiuolaikinį šokį (viena per savaitę).

Magiškai pavyko sudėti visus būrelius į tris dienas, tad dvi turi “laisvas“, kai gali pabūti popiečio grupėje ar patirti ką nors drauge su tėvais.

Ar Jūsų vaikai dažnai sutinka Liūdesiukus-Nusivyliukus?

Liūdesiukai ir Nusivyliukai – yra tokie nykštukai, kurie atneša vaikui žinią, kuri jam ne ypatingai patinka. Sutikęs Liūdesiuką ir Nusivyliuką mažylis reaguoja įvairiausiai – nuo švelnios veidą puošiančios melancholijos iki pusvalandį trunkančios “isterijos“.

Ar žinote, kas būdinga mūsų laikams? Tėvai paniškai bijo vaiko susitikimų su Liūdesiukais-Nusivyliukais. Ir visomis išgalėmis stengiasi jų išvengti. Saldainiuko? Tuoj pat! Nenori makaronų? Lekiam picos! Su tavim nenori žaisti draugas? Aš apie tai pasikalbėsiu su auklėtoja!!!

Tai, ką anksčiau darydavo tik seneliai – dabar virto kasdienybės rutina. Dėmesio – nuo tokių mikro-sunkumų saugomas vaikas nepatiria to, kas būtina – nesusiduria su realybe ir neturi erdvės praktikuoti savikontrolės, logikos, socializacijos įgūdžių ir dar daugelio kitų būtinųjų gebėjimų. Gal todėl ir auga snaigių karta.

Vaikui būtina sutikti minėtus nykštukus. Mieli tėvai, kai pastebėsite šiuos nykštukus šmirinėjant vaiko apylinkėse – nevykite šalin. Bet padėkite vaikui. Kaip?

1. Priimkite vaiko reakciją paprastu įvardinimu. “Matau, kad tau labai liūdna, kad ekskursiją teko atidėti. Mane tai taip pat liūdina.“ Išlikite ramūs, net jei vaiką užvaldė siutas.
2. Išmintingai (šiltai, ramiai, tvirtai) apibendrinkite. “Gyvenime visko pasitaiko“, “Taip jau būna“.
3. Nukreipkite vaiko energiją į situaciją, kuri patenkins jo nepatenkintą norą. “Tortą valgysime per artimiausią gimtadienį“, “Ekskursiją vyks artimiausiu metu, kai tik dirva išdžius ir ūkininkai nebus užimti“, “Riešutukai pasibaigė, bet rytoj mes jų nupirksime“.

Jus pastiprins žinia, kad vaikas yra DABARtukas, todėl jau už gerų kelių ar keliolikos minučių (priklausomai nuo amžiaus) sutiktas Liūdesiukas bus pamirštas. Juk aplinkui tiek daug įdomybių.

Beje, dėl to paties DABARtiškumo – venkite per ilgai kurstyti vaiko lūkestį kažkokiai ateičiai. Ateitis ima egzistuoti tik apie ketvirtą penktą gimtadienį. Iki tol ateitis yra daug panašesnė į dabartį, tad kai sakote vaikui “Poryt važiuosime į muziejų“ – jis kaip mat nuskuba krautis kuprinėlės. Perdėtas kurstymas neleidžia vaikui susisieti su dabartimi, įsižaisti, mėgautis tuo, ką jis daro čia ir dabar.

Ruošdami kam nors, kas gali pasikeisti – pridurkite “Jei žinoma, niekas nepasikeis“.

Nuo ko priklauso vaiko reakcija? Nuo daugybės faktorių. Vieni iš jų:

• Vaiko išsivystymas ir amžius.
• Ar vaikas daug juda, daug būna lauke.
• Temperamentas.
• Tėvų pavyzdys.
• Nuovargis.
• Meilės baterijos pakrovimo lygis.
• Precedentai – jei sunki reakcija padeda kažką vis tik gauti – ji bus taikoma dažniau.

P.S. kartais, kai esu labai pavargusi – vis tik leidžiu sau nuvykti kokį pastebėta Nusivyliuką šalin. Dėl šventos ramybės. Bet išimtis neturi tapti kasdiene norma.

Stiprybės ir kantrybės.

Du mėnesiai ramaus miego be X. Atspėkite, kas yra X?

Labai trumpas įrašas. Ir tik iš pirmo žvilgsnio – ne apie ugdymą.

Viešai žinoma, kad vaikai miega neramiai. Jų cirkadiniai ritmai dar tik nusistovi, smegenys sproginėja apdorodamos tonas naujos informacijos, o savijauta labai priklauso nuo įvairių gyvybinių procesų.

Lūnai jau 2,5 m. Prieš gerus 4 mėnesius nustojo (nepasakyčiau, kad savo noru) gerti pieną naktimis ir tuomet mano miegas pastebimai pagerėjo. Bet mano mažoji vis tiek pastebimai vartėsi, niurzgėdavo ir nubusdavo opapa.

Bet.

Po pokalbio su šiuo klausimu patyrusia bičiule Lina staiga suvokiau, kad ir mano dukrai yra galima netolerancija gliutenui. Pagrindiniai požymiai – paraustantys žandukai ir neramus miegas.

Greičiausias būdas patvirtinti – eksperimentas. Į maišus sukroviau makaronus, duoną ir miltus. Padovanojau draugams. Darželyje užsakiau begliutenį maitinimą (valio, Augueko Ingridai ir jos komandai, kurie be kitą ko tuoj pat išmoko kepti avižinę duoną). Dvi paros nuo šio sprendimo mano mielas vaikas ĖMĖ MIEGOTI RAMIAI. RA-MIAI!

Apie adaptaciją darželyje: penki žingsniai, kurie ją palengvins

Įkeliu ir čia viename portale publikuotą interviu.

Rugsėjo pirmąją pirmą kartą ugdymo įstaigos duris praveria ne tik pirmokai, bet ir įvairaus amžiaus mažyliai, nuo šiol dienas leisiantis lopšeliuose ar darželiuose. Ankstyvojo vaikų ugdymo specialistė, edukologė, darželių „Mažųjų valdos“ įkūrėja, 7 intelektų ugdymo programos kūrėja Renata Lazdin įsitikinusi, kad visi sunkumai įveikiami, o rezultatai džiugins ne tik vaikus, bet ir tėvus. Apie tai, kaip tai padaryti ji pataria projekto „Rugsėjo 1-osios Akademija“ skaitytojams.

– Kada jūs pagal savo ugdymo metodiką rekomenduojate pradėti vaikams lankyti darželį ir kodėl?

– Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo niuansų, bet bendra siekiamybė yra – saugiai besijaučiantis ir meilėje augantis vaikas, kuris gauna pakankamai tiek rūpesčio, tiek dėmesio. Nesvarbu, ar lanko darželį, ar ne – jo meilės baterija privalo būti pilna meilės energijos.

Antra būtinybė – vaikas privalo harmoningai vystytis ir tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, tiek intelektualiai, o viso to dermė atsiranda tik per visų trijų galimybių realizavimą.

Kas geriausiai gali padėti tobulėti? Vienose šeimose tą yra pajėgūs ir nori daryti patys tėvai, kitose samdomos auklės-guvernantės, kurios yra pajėgios ir ugdyti, o trečiose pasirenkamas darželis, nesvarbu, valstybinis ar privatus. Ir jei darželyje dar ko nors trūkstama – vakarais ir savaitgaliais šias spragas pageidautina užpildyti. Pavyzdžiui – išsidūkti, pajudėti, ko, kaip bebūtų keista, neretai stokojama valstybiniuose ar net privačiuose darželiuose.

Mano sūnus į darželį iškeliavo, kai buvo 3,5 metų, nes laukė, kol atidarysiu savo darželį – pagal harmoningos raidos principus ir daugiakalbį. Paskutiniais metais iki darželio jau buvo sudėtinga patenkinti jo pažinimo poreikius – nors turėjo ir dvi skirtingomis kalbomis kalbančias aukles bei nemažai laiko leisdavo su manimi.

Dukra rengiasi iškeliauti būdama dviejų. Esminė priežastis – noriu daugiau dirbti ir tai sakau labai atvirai bei noras, kad ji aktyviau mokytųsi užsienio kalbų, o tretieji metai vis dar auksiniai šiuo klausimu. Auklė, mano manymu, negali atstoti darželio ugdymo programos.

Apie Lūną, levandas ir pirmąją nuotolinę vaiko psichologijos pažinimo grupę | 7 intelektai vyresniems

Lūnai buvo pusė metų, kai ėmiau kurti nuotolinę 7 intelektų lavinimo programą. Visiems tiems, kas negali lankyti gyvai. Ypač žavėdavo linkėjimai nuo vandenynų. 🙂 Filmuoti seminarus, kurti dainas, eilėraščius, pirštukų žaidimus. Kas savaitę trūks plyš pagal sumanymą turėdavau nufilmuoti po seminarą, sukurti po užduočių rinkinį, parinkti muziką grojaraščiams ir panašiai. Neretai filmuodavau namie, būdama viena su vaiku, kol ji lauke miegodavo.

Juokingiausias iki šiol momentas, kai į vieno filmavimo pabaigą mano miela damutė atsikėlė. O terminas spaudė, nėra kur trauktis, reikia dar perkelti, sumontuoti, padailinti video pavyzdžiais, tad pasodinau į kadrą – Lūna žaidė su levandų vazonu… karoliais, kubeliais… Žvelgiant į tai dabar ir miela, ir juokinga, ir jau pamiršau kiek buvo įtampos ir sunkumų. Mažųjų valdas į pasaulį atnešė būtent mano vaikai. Per mane. Dovydas atlydėjo pirmąją akademiją, pirmąjį darželį, pirmąją knygą. Lūna antrąją ir trečiąją akademijas, antrąjį darželį, daugybę leidinių ir daugybę nuotolinių formatų.